JAV iš esmės visiškai uždraudė itin svarbias technologijas, o einant dar toliau - Rusijos naftos ir dujų sektorius atsidurs prie mirties: sankcijų karas, kurio putiniškas elitas bijo labiau nei sovietinis  (4)

„Sankcijų karą“ galima palyginti su ilgos distancijos bėgimu. Jame laimi stipresni ir kantresni


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2018 metų rugpjūčio 8-oji — ypatinga diena. Būtent tą ketvirtadienį netgi VGTRK ir Pirmojo kanalo auditorijai turėjo būti aišku — tarptautinės, o visų pirma, amerikietiškos sankcijos ne tik veikia Rusiją, bet ir veikia stipriai. Antraip laikraštyje „Komersant“ publikuotas senato įstatymo projektas apie sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos fizinius asmenis ir kompanijas (kurio lemtis dar toli gražu nėra aiški) rublio smukimo nebūtų sukėlęs.

Prie straipsnio prisidėjo ir JAV Valstybės departamento pareiškimas apie greitai įsigaliosiančias dar vienas sankcijas prieš Rusiją, šįsyk pagal 1991 metų JAV įstatymą, nukreiptą prieš panaudojusius cheminį ir biologinį ginklą. Anksčiau šis įstatymas panaudotas prieš dvi šalis — Siriją ir Šiaurės Korėją. Dabar šiame garbės nedarančiame sąraše Rusija trečia.

Oficiali JAV VD atstovė Heather Nauer paaiškino: Vašingtonas įsitikino (padedamas britų sąjungininkų), kad Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimas D. Britanijoje buvo Rusijos valstybinių struktūrų įvykdytas pasikėsinimas. Todėl Maskvai išrašoma pirma karčių vaistų dozė. Tai sankcijos, kurių pagrindinis tikslas — nutraukti bet kokių dvejopos paskirties technologijų – tai yra, kurias galima panaudoti ir taikiais ir kariniais tikslais – tiekimą Rusijai. Įprastai tokie tiekimai nagrinėjami individualiai. Dabar gi Amerika faktiškas jas uždraudė visiškai. Išimtis taikoma tik technologijoms ir medžiagoms, skirtoms Tarptautinei kosminei stočiai.

 

Įdomiausia bus vėliau. Remiantis JAV įstatymu, valstybė, kuriai tokios sankcijos taikomos, į savo teritoriją privalo įsileisti tarptautinius, tarpo kurių ir amerikiečiai, inspektorius. Šie patikrins objektus, kuriuose gali būti gaminami cheminiai ginklai. Paskui ta valstybė (šiuo atveju – Rusijos federacija) privalo suteikti juridines garantijas, kad daugiau jo – cheminio ginklo – nebenaudos. Aišku, Kremlius jokių inspektorių niekur neleis ir jokių pasižadėjimų nedalins. O tai, remiantis tuo pačiu įstatyminiu aktu, užtraukia pasekmes — naujas sankcijas po dar 90 dienų. O jos gali reikšti visišką draudimą teikti kreditus RF bankams, prekybos nutraukimą, diplomatinių santykių lygio pažeminimą (tai yra, pasiuntinio atšaukimą iš Maskvos). „Vyšnaitė ant torto“ — oro erdvės virš JAV uždarymas prasikaltusios šalies aviakompanijoms. Šiuo atveju – „Aeroflot“. Tiesa, VD sakė, kad tokių planų kol kas nėra. Šiandien nėra. O rytoj gali atsirasti.

Vašingtono sprendimas Rusijos ir JAV santykius grąžina tiesiai į praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį

D. Trumpo Twitter paskyra naujų sankcijų planų paskelbimo dieną tylėjo. Tai nelabai stebina. Tebesitęsiančio specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimo ir prasidėjusio Paulo Manaforto bylos teisminio nagrinėjimo fone JAV prezidentui pasisakyti Rusijos tema kažkaip lyg ir nepatogu. Kremliui pagalbos laukti nėra iš kur.

 

Vašingtono sprendimas Rusijos ir JAV santykius grąžina tiesiai į praėjusio amžiaus aštuntąjį–devintąjį dešimtmetį, kai dvejopos paskirties technologijų tiekimo draudimas veikė itin griežtai. Viena iš svarbiausių pirmosios pagrindinės KGB valdybos (Žvalgybos tarnybos pirmtakės) užduočių ir buvo būtent technologijų ir medžiagų, kurių neįmanoma buvo gauti legaliai, medžioklė.

Naujos sankcijos, kaip ir galinčios įsigalioti arčiau metų pabaigos, svarbios ne tik pačios savaime. Iš esmės, cheminį ir biologinį ginklą naudojančių šalių baudimo įstatymo taikymas, suteikia galimybę įtraukti Rusiją į oficialų terorizmą remiančių šalių sąrašą. Tai ne fantazija, o senatoriaus demokrato Bobo Menendezo pasiūlymas. Jis – vienas iš autorių bendro demokratų ir respublikonų parengto įstatymo projekto apie sankcijas prieš Rusijos fizinius ir juridinius asmenis, kurie kišosi į JAV rinkimus. Ant būsimo Senato torto nuodingų vyšnaičių dar daugiau. Stambiausios — bet kokių operacijų su Rusijos valstybės skola draudimas, numatant bausmes tiems investiciniams ir pensijų fondams – taip pat ir JAV, – kurie visgi surizikuos jas vykdyti. Be to, siūloma apriboti valstybinių RF prieigą prie dolerių ir atsiskaitymus jais. JAV specialiąsias tarnybas Senatas nori įpareigoti pateikti ataskaitą apie aukščiausios RF vadovybės, įskaitant prezidentą, turtą ir užsienio aktyvus. Bus galutinai užšaldytos bet kokios investicijos į Rusijos energetiką. Spręsdamas iš savo patirties energetikos srityje, žinau — be vakarietiškų technologijų ir investuotojų Rusijos naftos ir dujų sektorius atsidurs prie mirties. Tą patį galima pasakyti ir apie Rusijos aviacijos pramonę. Netgi dėl šios, pirmosios, sankcijų bangos, gali, pavyzdžiui Suchojaus KB netekti amerikietiškų Pratt&Witney variklių.

 

Na, o „Skripalių byla“ ir iš jos kilusios ketvirtadieninės VD sankcijos jei ir nesibaigs Rusijos įtraukimu į terorizmą palaikančių valstybių sąrašą (kol kas tai visgi menkai tikėtina), tai sudaro itin nepalankų foną diskusijoms Kapitolijuje.

Kaip Maskva gali atsakyti Vašingtonui? Ekonomikos sferoje pasirinkimas kuklus. Galima nutraukti RD-180 variklių tiekimą jų kosminei programai. Galima amerikiečių aviacijos kompanijos uždaryti oro koridorius virš Rusijos (jei „Aeroflotui“ uždraus skrydžius į Ameriką). Galima įvesti sankcijas maisto produktams (tarkime, uždrausti įvežti Kalifornijos vyną). Visos šios priemonės, žinoma, būtų smūgis JAV, tačiau žalą patirtų ir Rusija. Gal tik išskyrus vyno blokados atveju.

Dabartinis Rusijos elitas niekuo netiki. Kaip prieš daug metų man sakė vienas iš buvusių dabartinės valdančiosios korporacijos narių, „jei prezidentas įsakytų man tapti judėjumi, tapčiau“

 

Dar galima nutraukti visus kontaktus nusiginklavimo sferoje. Donaldui Trumpui kuriant amerikiečių branduolinio potencialo modernizavimo ir kosminių pajėgų kūrimo planus, tai suteiktų Pentagonui carte blanche bet kokių planų realizavimui. Dar galima būtų tęsti konsulatų karus ir uždaryti JAV atstovybes Jekaterinburge ir Vladivostoke. Vašingtonas atsakydamas uždarytų Rusijos konsulatus Hiustone ir Niujorke. Štai, iš esmės, ir viskas.

Kaip žmogui, gerai atsimenančiam paskutinįjį Šaltojo karo etapą, man itin įdomu štai kas. Dabartinė Rusija pasaulio ekonomikoje vaidina tą patį vaidmenį, kaip ir Sovietų Sąjunga, — žaliavų ir ginkluotės tiekėjos. Šia prasme skirtumas nuo, tarkime, Brežnevo epochos, nedidelis. Tačiau jis tampa dramatiškas, pažvelgus dabartinį Rusijos elitą. Neįmanoma įsivaizduoti Kongreso direktyvos CŽV ir FTB, nurodančios surinkti ir paskelbti visos informacijos apie paties Leonido Iljičiaus [Brežnevo], Michailo Sergejevičiaus Suslovo, Jurijaus Vladimirovičiaus Andropovo ir, kaip rašydavo partijos komunikatuose, „kitų oficialių asmenų“, aktyvus. Tai buvo neįmanoma, nes tokių aktyvų nebuvo. CK KPSS Politbiuro senbuviai su savo ZILais, sodybomis Archangelskojė ir sanatorijomis Sočyje buvo asmeniškai nepaveikiami. Jie netgi tikėjo socializmu ir savotiškai buvo tikrais politikais. Juk jie kėlė sau dvi pagrindines užduotis — būti ištikimiems marksistinei ideologijai ir valdyti Sovietų Sąjungą. Dabartinis Rusijos elitas, iš esmės, netiki niekuo. Kaip prieš daug metų man sakė vienas iš buvusių dabartinės valdančiosios korporacijos narių, „jei prezidentas įsakytų man tapti judėjumi, tapčiau“. Jei vardan išgyvenimo nuolatiniams „Cafe Pushkin“ ir Maskvos jachtklubo lankytojams reikėtų sudalyvauti gėjų parade, jie žygiuotų. Tiesiog šalis dabar kita. Joje vardan statuso palaikymo ir prieigos prie biudžeto reikia lankyti cerkvę ir viešai keikti Vakarus, kur, beje, gyvena tavo šeima.

 

Visgi, dar svarbiau, kad kitaip nei Politbiure, šis elitas ne tik valdo Rusiją, bet ji ir yra jų nuosavybė. Panaudojus kitos epochos išsireiškimą, „tūkstantis geriausių Rusijos šeimų“, mirtinai integruoti į globaliąją ekonomiką, nes gyvena iš pasaulio rinkose parduodamos naftos, dujų, aukso ir spalvotųjų metalų rentos. Jų šeimos ir vaikai jau negali gyventi be prabangių apartamentų Majamyje, asmeninių lėktuvų, „ferarių“ ir shopingo Selfridges. Į Archangelskojė jų nesuginsi ir į „Čaikas“ nepersodinsi. Ir tai – pagrindinis skirtumas nuo Šaltojo karo epochos. Paradoksalu, bet Politbiuras buvo stipresnis prieš JAV spaudimą.

„Sankcijų karą“ galima palyginti su ilgos distancijos bėgimu. Jame laimi stipresni ir ištvermingesni. O tai, kaip bežiūrėsi, Jungtinės Valstijos.

K. Eggert

snob.ru

(125)
(6)
(119)

Komentarai (4)