Nuo birželio 29 d. prasideda Lietuvos mokslo premijų laureatų paskaitų ciklas visuomenei (1)
Lietuvos mokslų akademija pradeda šiųmetinių Lietuvos mokslo premijų laureatų paskaitų ciklą visuomenei. Kadangi buvo paskirtos septynios premijos įvairiose mokslo srityse, planuojama tiek pat viešų paskaitų, kuriose kviečiami apsilankyti visi besidomintys šiuolaikinio mokslo tendencijomis ir Lietuvos mokslinininkų pasiekimais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Birželio 29 dieną 10 val. kviečiame į dvi paskaitas Kaune ir Vilniuje. Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) Biochemijos instituto direktorius, prof. Valdas Stanislovas Laurinavičius paskaitoje „Fermentų ir polifermentinių sistemų tyrimas ir panaudojimas" apžvelgs biologinių katalizatorių kūrimo ir taikymo tendencijas.
Aplinkošvaros, medicinos, chemijos, maisto ir farmacijos pramonės bei žemės ūkio vystymasis artimiausioje ateityje siejamas su mikroorganizmų biologinio potencialo ir jų fermentų panaudojimu. Nežiūrint reikšmingų teorinių bei praktinių pasiekimų biochemijos ir biotechnologijų srityje, fermentus naudoti sudėtinga dėl jų nepakankamo specifiškumo ar nestabilumo. Todėl naujų fermentų paieška, jų cheminė bei genoinžinerinė modifikacija išlieka vienu svarbiausiu biotechnologijos uždaviniu.
Šiame pranešime apibendrinami moksliniai individualių genų struktūros bei funkcijų, taip pat prokariotinių fermentų įvairovės tyrimų rezultatai. Bus kalbama ir apie dirbtinių biokatalizinių sistemų formavimą, tyrimą bei naudojimo medicininėje diagnostikoje, maisto produktų kokybės kontrolėje ir aplinkotyroje.
Tuo pačiu metu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų Miškų institute (Liepų g. 1, Girionys, Kauno r.) habil. dr. Alfas Pliūra perskaitys pranešimą tema „Miško sėklinės bazės, selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo sistemos sukūrimas tvariai ir intensyviai miškininkystei plėtoti Lietuvoje".
Jame bus pateikti Lietuvos pagrindinių medžių rūšių populiacijų genetinės įvairovės, genetinės struktūros; genotipo sąveikos su aplinka, ekogenetinio atsako, fenogenetinio plastiškumo, genetinės adaptacijos ir kitų genetinių savybių tyrimų rezultatai. Remiantis šiais moksliniais tyrimais pagrįstas visas praktinių darbų ir inovatyvių technologijų diegimas miškų ūkyje. Tai leidžia selekcijos būdu padidinti miškų našumą, tvarumą ir kokybę, efektyviau išsaugoti ir gausinti Lietuvos miško genetinius išteklius. Klausytojams bus pristatyta išplėtota Lietuvos miško genetinių išteklių išsaugojimo, tyrimų, selekcijos ir selekcinės sėklininkystės sistema bei jos objektų tinklas.