Lietuviai sukūrė tokias maisto technologijas, jog tiktų ir astronautams: didžiulis susidomėjimas iš Ukrainos  (2)

Sausasis medus ir sausasis jogurtas, ekologiškos medžiagos vaisiams, uogoms ir daržovėms padengti, kad ilgiau nevystų, negestų, o taip pat sėklų ir riešutų užkandžiai ar džiovintų vaisių, uogų ir daržovių skanėstai – tokie sveiki ir maistingi produktai, pagaminti taikant inovatyvias technologijas, sukurtas Lietuvos mokslininkų, sulaukė didelio Ukrainos maisto pramonės įmonių susidomėjimo.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Spalio pabaigoje Kijeve vyko pasaulinė maisto ir gėrimų paroda „WorldFood 2018“.  Joje pristatytas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „Open R&D Lietuva“, sutelkęs mūsų šalies mokslo potencialą, jo teikiamos paslaugos maisto pramonei. Lietuvos stende surengta ir lietuviškų produktų, mokslininkų sukurtų kartu su verslo įmonėmis, degustacija.

„Ukrainoje net 56 proc. viso ploto yra dirbama žemė. Užauginama daug žemdirbystės ir gyvulinonkystės produkcijos. Veikia maždaug 2 tūkst. maisto  perdirbimo įmonių.  Investicijos į šį sektorių nuolat auga. Pristatydami savo technologijas, mokslinių tyrimų paslaugas, pamatėme, kad ir mes galime  žengti į šią rinką, padėti  įmonėms gaminti geresnius, saugesnius, inovatyvesnius produktus”, – sakė „OPEN R&D Lietuva“ tinklo fasilitatorius Martynas Survilas.

Tiktų ir kosmonautams

„WorldFood 2018“parodoje Kijeve dalyvavo Kauno  technologijos universiteto (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto atstovai.

„Liofilizuotas, arba sausasis, medus – jau klasikinė mūsų technologija, kai iš medaus ištraukiamas vanduo ir paliekamos tik koncentruotos bioaktyviosios medžiagos. Dėl to sumažėja medaus masė ir tūris. Mažesnį kiekį lengviau saugoti ir gabenti. Sausąjį medų lengviau ir tiksliau dozuoti konditerijos pramonėje“, – sakė prof. dr. S. Mickevičius.

Ukrainoje surenkama labai daug medaus, todėl ši technologija gali būti labai aktuali. Kaip pabrėžė VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas, šalyje išplėtota visa maisto pramonė  ir stengiamasi išeiti į Europos Sąjungos (ES) rinką, todėl ieškoma pažangesnių maisto gamybos ir saugos technologijų, kad produkcija atitiktų ES standartus.

Tokių technologijų gali pasiūlyti Lietuvos mokslininkai. Pavyzdžiui, VDU sukurta ekologiška vaisių, uogų ir daržovių paviršiaus padengimo technologija, kad jie ilgiau išlaikytų gerą prekinę išvaizdą. Naudojamos žmogui draugiškos medžiagos, nesukeliančios jokio neigiamo poveikio sveikatai. Tačiau jomis padengti vaisiai, uogos, daržovės ilgiau nevysta ir negenda.

Analogiškas produktas sausajam medui – sausasis jogurtas. Ištraukus vandenį ir palikus maistingąsias medžiagas jogurtas, pasak prof. S. Mickevičiaus, pasidaro panašus į gardžius saldainiukus. Užpylus atitinkamą vandens kiekį, vėl gaunamas įprastas skystas jogurtas. Tokia technologija leidžia mažinti jogurto masę ir tūrį, kartu mažėja ir transportavimo kaštai. Kita vertus, sausasis jogurtas  ilgiau negenda. Tai ypač svarbu pramoniniam vartotojui.

Įdomus sprendimas galėtų sudominti ir kosmoso pramonę.  Mokslininko manymu, sausasis jogurtas būtų tinkamas maistas kosmonautams.

Šimtu procentų natūralūs

„Turime ilgalaikę patirtį, kaip mokslas gali  bendradarbiauti su verslu. Tokio bendradarbiavimo rezultatas –  inovatyvūs produktai, sukurti taikant pažangias technologijas ir nenaudojant jokių sintetinių maisto priedų. Pati sodininkystės ir daržininkystės žaliava yra labai vertinga, nes turi nemažai fenolinių junginių, antioksidantų, dažančių medžiagų. Kuriame sveikus ir saugius produktus, atsižvelgdami į natūralias žaliavos savybes”, – pabrėžė  LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Marina Rubinskienė.

Tokie produktai gerai žinomi Lietuvoje ir įsitvirtina Baltijos, Skandinavijos, Vokietijos rinkose. LAMMC mokslininkų kartu su ilgalaikiu partneriu saldainių fabriku „Rūta“ sukurti produktai dalyvauja nacionalinėse ir pasaulinėse parodose, laimi apdovanojimus. Šiemet Lietuvoje gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų parodoje „Rinkis prekę lietuvišką” riešutų ir sėklų sveikieji užkandžiai „Greenz“  buvo apdovanoti aukso medaliu.

Bendradarbiaujant su LSMU farmacininkais, Švenčionių vaistažolių fabriku ir įmone „Acorus Calamus“ kuriamos įvairios vaistinės arbatos, liofilizuoti produktai farmacijos pramonei. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto partneris UAB „Mėlynė“ garsėja liofilizuotų maisto produktų linija. Kaip pasakojo dr. M. Rubinskienė, 80 laipsnių šaltyje išdžiovintos vaisių ir uogų tyrės – įvairių formų ir spalvų,  bet spalva ir skonis yra šimtu procentų natūralūs, atitinka žaliavos spalvą ir skonį.

Nuo 2015 metų  Biochemijos ir technologijos laboratorijoje  kuriama džiovintų vaisių, uogų ir daržovių užkandžių linija jau pelnė vartotojų simpatijas ir pasitikėjimą. Iš Lietuvoje užaugintų obuolių, juodųjų serbentų, vyšnių, slyvų, morkų ir moliūgų pagaminti produktai dalyvauja įvairiose nacionalinėse parodose ir pelno apdovanojimus. 2016 metais parodoje „Rinkis prekę lietuvišką” institute sukurti ir kartu su partneriais UAB „LABU” pristatyti džiovinti obuolių ir juodųjų serbentų bei slyvų, obuolių ir morkų skanėstai “LABU”  buvo apdovanoti aukso medaliu.

Džiovintų skanėstų linija toliau  plečiama.  Jau sukurti šeši produktai, kurių pagrindas yra išdžiovinta vaisių, uogų ir daržovių tyrė – obuolių, juodųjų serbentų, slyvų, vyšnių, spanguolių, morkų, moliūgų deriniai.

Kartu su MB „Sulčių fabrikas“ sukurta unikali morkų sulčių pasterizavimo technologija, leidžianti išsaugoti šviežių daržovių skonį. Biochemijos ir technologijos laboratorijos mokslininkai padėjo sukurti produktus ir tobulinti jų technologijas ne vienai Lietuvos įmonei.

Nuo 2005 metų Biochemijos ir technologijos laboratorijoje veikia Vaisių ir daržovių perdirbimo eksperimentinis modulis. Artimomis gamybai sąlygomis kuriami inovatyvūs produktai bei technologijų prototipai. Ruošiamos rekomendacijos ir sudaromos sąlygos gaminti produktų prototipus, kad vėliau  juos būtų galima realizuoti. Ši pagalba, pasak dr. M. Rubinskienės, ypač aktuali gaminant saugius, ekologiškus produktus be sintetinių priedų ir konservantų.

2015 metais  LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute įkurta Atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija.  Joje sudarytos sąlygos vykdyti įvairių vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimą, plėtoti sodo ir daržo augalų, vaisių, uogų ir daržovių tyrimų rezultatų komercializavimą.

Mokslininkų žodis – maisto pramonei

„WorldFood 2018“parodoje Kijeve surengtoje konferencijoje „Open R&D Lietuva – inovatyvios maisto technologijos maisto pramonei“ buvo pristatytas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo potencialas tokiose srityse kaip naujų funkcinių medžiagų kūrimas, maisto produktų gamybos technologijos, inovatyvių maisto produktų kūrimas ir funkcionalus maistas.

Tarp septynių pranešėjų  iš skirtingų universitetų buvo net trys profesoriai.  Apie naujų funkcinių medžiagų kūrimą taikant biorafinavimo technologijas pasakojo prof.  Rimantas Venskutonis iš KTU, apie inovatyvius maisto produktus - prof.  Loreta Šernienė iš LSMU,  apie maisto biotechnologijos tyrimus -  prof.  S. Mickevičius iš VDU.

Tikimasi, kad ši konferencija bus svarbus žingsnis užmezgant kontaktus su Ukrainos maisto gamybos ir perdirbimo įmonėmis.  „WorldFood 2018“ paroda Kijeve – jau ketvirtas „Open R&D Lietuva“ tinklo surengtas vizitas į Ukrainą. Ankstesni renginiai buvo skirti energetikos ir kibernetinio saugumo sritims.  Maisto tematika vizitas surengtas pirmą kartą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(13)
(4)
(9)

Komentarai (2)