Taikomosios matematikos studijos: studentiškas požiūris  (7)

Humanitaro žurnalisto pokalbis su matematike nebuvo paprastas. Dažnam humanitarui matematikai atrodo kaip keistuoliai, gyvenantys kažkokiame „sausame“ skaičiukų pasaulyje, tad ir pirminis požiūris į juos būna atsargus ir nedrąsus. Tačiau jau po pirmų pokalbių minučių stereotipai pradėjo byrėti į šukeles, o galiausiai paaiškėja, jog ta matematika ne tik ne baisi, bet dar ir labai įdomi bei praktiškai naudinga.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vida Venckūnaitė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (buvusio Fundamentaliųjų mokslų fakulteto) 2-ojo kurso taikomosios matematikos bakalaurantė pasakojo, kad matematikos mokslu domėjosi dar nuo pirmųjų mokyklos klasių. Nors mokytis gerai sekėsi visus dalykus, skaičiai traukė labiausiai. 

Tad, norėdamas paerzinti, dar paklausiau, – Nuo ko prasidėjo svarstymai apie šitą daugeliui humanitarų „klaikiai sausą“ mokslą? Kokios dar studijų programos domino, į stojimo lapą rašant jų pavadinimus? 

- Pirmąją pasirinkimų sąraše įrašiau matematiką, studijuoti KTU MGMF, po to: ekonomiką, finansus, psichologiją – užpildžius visas leidžiamų pasirinkimų eilutes. Tiesą sakant, nebuvau apsisprendusi, ką iš tiesų noriu studijuoti, bet matematika mane lydėjo nuo pat pradžių – ir patiko, ir gerai sekėsi mokytis. Dėl to ir kitas studijų programas įrašiau tas, kurios susijusios su matematika. Taip, matematika yra „sausas“ mokslas, bet ji – nuobodi tiek, kiek pats nori, kad ji tokia būtų. Matematiką reikia prisijaukinti, tada ji bus labai įdomus mokslas.

- Bet kodėl būtent matematika, jei mokykloje sekėsi ir daugelis kitų mokslų?

- Matematika – visų fundamentaliųjų mokslų motina. O kodėl gi ne? Ji mane persekiojo nuo pat pradžių. Nežinau, gal tai likimas, kad man teko toks kelias. Bet aš nesigailiu – man patinka čia, kur dabar esu.

- Ar KTU MGMF ruošia tik teoretikus matematikus? Ar yra papildomų specializacijų?

- Įstojusieji į matematikos studijų programą gali rinktis gretutines ekonomikos arba informatikos studijas. Arba galima nesirinkti ir būti kryptingu taikomosios matematikos specialistu. Įdomu tai, kad matematikai informatikai, teko girdėti, darbdavių vertinami dėl analitinio mąstymo ir yra graibstomi kaip perspektyvūs specialistai. Aš gretutinių studijų nesirinkau, tačiau nebūsiu „sausoji“ matematikė, – šypsosi pašnekovė, – MGMF galima rinktis papildomą specializaciją, manoji – stochastinių sistemų ir kompiuterinės analizės. MGMF taip pat ruošia taikomosios fizikos bei medžiagų ir nanotechnologijų specialistus. Pastaroji programa atsirado visai neseniai.

- Kur sunkiau mokytis matematikos – mokykloje ar universitete?

- Mokyklinė matematika visai kitokia – ten mokoma tik praktinių dalykų, teorijos yra labai mažai. O universitete, atvirkščiai, didelę studijų dalį sudaro teorijos mokymasis. Tiesa, būna specialių užduočių, kurių metu mokomės pritaikyti įgytas teorines žinias praktiškai. Kartais, kai sunkiau sekasi suprasti teoriją, būtent šių praktinių užsiėmimų metu galima perprasti ir teorinę dalį. Bet to reikia ne visada. Žinoma, pastangų išmokti reikia bet kurios studijų krypties studentui. Galbūt humanitarui reikia mažiau mokytis, galima ir per vieną ar kelias dienas perprasti informaciją. Čia kiek sudėtingiau, bet ir įdomiau – lavina analitinį, loginį mąstymą. Taip, priprasti prie „universitetinės matematikos“ reikia šiek tiek laiko…

- Anot tavęs, humanitarinius mokslus studijuoti yra lengviau? Nejau matematika yra taip vertinama, lyginant su bet kuriuo humanitariniu mokslu? 

- Taip, manau humanitariniuose moksluose paprasčiau. Nenoriu sumenkinti šios studijų krypties studentus ruošiančių aukštųjų mokyklų, bet juk ten informacijos srautas yra kur kas paprastesnis – imi ir skaitai. Matematikos mokslas yra sudėtingesnis, jį reikia perprasti, išsiugdyti intuityvumą. Kartais tenka kelis kartus skaityti tą pačią informaciją, kol suvoki esmę. O visą tai supratus – pasijunti pakylėtas, nes tas žinias galima tobulinti, vystyti ir po to pritaikyti kuriant teoremas, jas įrodant. Humanitarai to negali.

- Kadangi matematikai tokie racionalūs, tai turbūt ir universitete daugelis vaikšto lyg zombiai: susikaupę, matematiškai apskaičiuodami kiekvieną žingsnį…

- Čia žmonės labai nuoširdūs, - nespėjus pabaigti klausimo, besišypsodama pertraukė mane pašnekovė, - dėstytojai, kaip ir visuose universitetuose, labai įvairūs, bet nevengia mums priminti: „Ne vien studijuokite, bet ir studentaukite“ – smagu, kad dėstytojai tokie šiuolaikiški, jaunatviški, artimi studentams. Patys kolegos studentai yra aktyvūs akademinės bendruomenės nariai, kartu organizuojame renginius, susibūrimus, turime savas tradicijas. Čia niekada nebūna liūdna, visi turime galimybę atitrūkti nuo mokslų, pailsėti.

- Kiek KTU MGMF šiųmetėje kartoje yra įstojusių matematikų? Ar didelis vaikinų ir merginų skirtumas?

- Kursas yra sudarytas iš 3 grupių. Tiksliai negaliu pasakyti, kiek kitose grupėse yra žmonių, bet kiekvienoje yra apytiksliai po 20 studentų. Matematinių merginų yra kiek daugiau nei pusė, o fizikos bei medžiagų ir nanotechnologijų studijų programas studijuoja daugiau vaikinų.

- Kiek matematika paklusni, ją mokantis tik 5-etui?

Susimąsto… - Paklusni, jei mokomasi nuoširdžiai, su noru. Kartais būna sunku, nes grupėse yra įvairūs žmonės: vienų matematikos pagrindų žinios silpnesnės, kitų – stipresnės. Skirtumą būtų galima sumažinti, jei būtų daugiau grupinių užduočių. Pavyzdžiui, iškeliama problema ar teorema ir bandoma ją pagrįsti arba užginčyti. Sprendimo ieško visi grupelės nariai: taip vieni kitus geriau pamatytų, vienas kitą įvertintų, pastebėtų savo žinių trūkumus. Tokių užduočių būna, bet gal kiek per retai. Kita vertus, bakalauro studijos labiau skirtos išmokti daugiau teorinės matematikos dalies. Individualiau besimokantis matematikas gali geriau save ištobulinti, pasirinkti sau tinkamesnę kryptį. 

- Ar sunku suderinti mokslus ir darbą, studijuojant KTU MGMF? O galbūt jau antrakursiai studijuoja su specialybe susijusį darbą? Teko girdėti, kad tiksliųjų mokslų studentams ši užduotis yra neįveikiama, lyginant su humanitarinių mokslų studentais, nes pastariesiems perprasti informaciją yra kiek paprasčiau.

Vida, nė nesvarsčiusi atšovė, - Viena panelė dirba užkandinėje kasininke – juk susiję su matematika, - šypsosi, - vienas vaikinas dirba automobilių dirbtuvėse, montuoja ratus, montuodamas gali apskaičiuoti jo, kaip apskritimo, ilgį, dar vienas studentas dirba kurjeriu, tad skaičiuoja krovinius… Matematika yra aplink mus, ji yra visur. Nerastume darbo, kuriame nebūtų matematikos. Taigi dirbti galima – nėra neįveikiama. O dėl visiškai su specialybe susijusio darbo, tai neteko girdėti, kad kas nors iš antrakursių tokį dirbtų. Dažniausiai tokį darbą studentai gauna nuo trečiojo kurso. Vieni įsidarbina ten, kur pradeda praktiką ir būna pastebėti darbdavių, kiti gali dirbti Lietuvos energetikos institute, bankuose ar kitur – matematikos studijos atveria daug durų.

- O ką pati planuoji dirbti, baigusi taikomosios matematikos bakalauro studijas?

- Sunku pasakyti, dabar apie tai tiesiog negalvoju, juk dar tik įpusėjau mokslą. Norėčiau baigti magistrantūros studijas, manau, taip pat fundamentaliųjų mokslų krypties programą. O dėl darbo pernelyg nerimauti neverta...

- Ar matematika – visiškai tikslus mokslas ir ji nedera su kūryba?

- Nebūtinai. Matematika pati yra kūryba ir menas. Kūrybiškam žmogui matematika gali būti įrankis ką nors sukurti, išrasti, atrasti. Tai gali būti inovacijos pradžia, revoliucija. Kuo meniškiau į matematiką žiūri, tuo labiau ji atrodo esanti tokia. 

- Ar matematika tau „nesipainioja“ kasdienėje veikloje – nesivaidena? Nėra noro ką nors skaičiuoti, apskaičiuoti – tiesiog dėl įpratimo?

- Matematika man nesivaidena ir nesipainioja. Man ji visada naudinga ir reikalinga. Aš eidama gatve, negalvoju, koks šios kvadratinės plytos tūris, arba – namo sienos plotis, arba kiek šia gatve per minutę praėjo žmonių... Tai aš matematiką valdau. Pavyzdžiui, labai gerai prisimenu skaičius – išeidama iš namų, nesidomiu, kada į stotelę atvyks autobusas, nes žinau mintinai. Taip pat nesibaiminčiau praradusi draugų telefono numerius, nes juos tiesiog prisimenu.

---

Tiesą sakant, pokalbis su matematike mane sužavėjo – nė nemaniau, kad šis mokslas gali būti toks naudingas ir tuo pačiu visai nebaisus ir netgi linksmas. Truputį ir išsigandau, nes nuo jo visada bandžiau pabėgti, o, pasirodo, jis visada šalia...

Kalbino Julius Majauskas

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Julius Majauskas
(1)
(0)
(1)

Komentarai (7)