Debesų kompiuterijos iššūkiai taikomosios matematikos specialistams (II dalis)  (0)

Tęsiame straipsnį apie debesų kompiuteriją ir apie tai, kokius uždavinius šioje srityje sprendžia taikomosios matematikos absolventai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Čia surasite pirmąją straipsnio dalį.

Tikriausiai visi sutiksite, kad daugiausiai matematikai gali nuveikti analizuodami duomenis. Debesų monitoringo sistemos kaupia informaciją, kurią galima analizuoti įvairiais pjūviais:

  • Duomenys apie debesų kompiuterijos vartotojus ir jų elgseną;
  • Duomenys apie debesų kompiuterijos paslaugas, jų populiarumą, pelningumą ir pan.;
  • Duomenys apie debesų techninius rodiklius, apkrovas, gedimus, duomenų praradimus ir pan.

Turint tokią įvairovę duomenų, matematikui veiklos apstu. Priklausomai nuo iškelto uždavinio, duomenų analizei atlikti galima taikyti įvairius metodus – nuo tikimybių teorijos, aprašomosios statistikos, laiko eilučių analizės iki dirbtinio intelekto. Iš duomenų analizės išgautos žinios pirmiausiai yra svarbios paslaugos tiekėjams, nes būtent analizė ir parodo galimas debesų kompiuterijos tobulinimo kryptis, silpnąsias šios sudėtingos sistemos vietas, leidžia labiau derintis prie vartotojų įgeidžių.

Kita labai svarbi sritis – matematinis ir imitacinis modeliavimas. Galite patys įsitikinti Google mokslinių straipsnių (angl. Google Scholar) paieškos laukelyje įvedę – Cloud computing modeling and simulation – ir pamatysite, kokia didžiulė įvairovė rimtų mokslinių straipsnių, kuriuose siūlomi modeliai ir algoritmai, skirti debesų kompiuterijos „varikliui“ tobulinti. Specialiai yra kuriamos modeliavimo tikslams skirtos programos, kuriose realizuojamos priemonės debesų kompiuterijos modeliams kurti. Tokios sistemos pavyzdys – CloudSim, kuri skirta kurti debesų infrastruktūros ir teikiamų paslaugų modelius.

Dėl aiškumo panagrinėkime kelis atvejus, kuriuos galėtų analizuoti specialistas, turintis gilias matematikos žinias.

1. Debesies paslaugų vartotojų srauto prognozavimas

Debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjui labai svarbu turėti subalansuotą debesies dydį, kurio reikia siekiant patenkinti vartotojų poreikius, bet neturėti papildomų kaštų jo priežiūrai. Juk tai verslas! Jei tiekėjas kompiuterinių išteklių turi per mažai, tai vartotojams gali tekti laukti eilėje, kol ištekliai atsilaisvins arba tiekėjas privalės jų prašymus atmesti (taip nenoromis klientai gali pereiti pas konkurentus). Jei turimas skaičiavimo išteklių kiekis yra per didelis, lyginant su klientų skaičiumi, tai jų išlaikymo sąnaudos gali viršyti pajamas ir siekiamo paslaugos pelningumo nebeliks. Taigi matematiko vaidmuo – apskaičiuoti – koks dabartinis išteklių užimtumas? Kada ištekliai atsilaisvins? Kada laukti kito naudotojų poreikių antplūdžio? Kokia yra verslo grąža? Ateities planavimas visada geresnis, jei remiamasi praeities statistiniais duomenimis. Istoriniai apkrovimo dėsningumai, trendai leidžia šios informacinių technologijų paslaugos tiekėjams įvertinti, koks išteklių poreikis yra aktualus dabar ir, koks bus ateityje. Pavyzdžiui, elektroninės parduotuvės tinklalapiai pavasario ir žiemos religinių švenčių metu pasiekia didžiausias apkrovas, nes vartotojų skaičius labai išauga. Tačiau po švenčių vartotojų skaičius vėlgi stabilizuojasi. Debesų paslaugas tiekiančios sistemos darbas bus stabilus, jei tokios prognozės bus tikslios. Galiausiai paanalizavus grafiškai galima matyti: ar vartotojų kiekio augimas yra nuolatinis, ar tik sezoninis svyravimas. Santykis suplanuotų dydžių su esamais realiais leidžia vertinti realią padėtį, kas labai priklauso nuo matematiko gebėjimo tiksliai prognozuoti reikalingus išteklius.

2. Debesies kompiuterijos rizikos vertinimas

Ar saugu naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis? Šioje srityje diskusijų vyksta labai daug ir šiuo metu tai yra vis dar silpniausia šios technologijos vieta. Grėsmių yra daug: į debesį galima įsilaužti; sudėtinga apsaugoti debesyse kaupiamus duomenis; vartotojas rizikuoja prarasti visus savo duomenis įvykus kokiam nors rimtam gedimui debesyje ir pan. Atsakymas priklauso nuo to, kokią riziką paslaugos tiekėjas sau leidžia. O tai priklauso nuo to, kaip laikomasi saugumo reikalavimų apsaugant tiekėjo ir jo klientų turtą: duomenis, programas ir procesus. Rizikai vertinti gali būti sudaromas rizikos vertinimo / valdymo matematinis-imitacinis modelis, kuris pirmiausiai atkartotų esamą sistemą, o tada leistų testuoti įvairius veiklos scenarijus ir vertintų sistemos pažeidžiamumo lygį. Modeliavimo lygis sudėtingėja esant kuo daugiau atsitiktinumo faktorių. Rizikų gali būti vertinama labai įvairių: technologijų parinkimo, trečiųjų šalių programų patikimumo, įsilaužimo, informacijos saugumo, duomenų bazių integruotumo, paslaugos susitarimų nesilaikymo ir kt. Šiuo atveju ne tik tiekėjas turėtų vertinti savo riziką, bet ir vartotojas, kuris perka paslaugas – įvertinti pardavėjo patikimumą. Tad šiems tikslams reikalingi modeliai / metodai, kurie leistų tiksliai įvertinti riziką.

3. Verslo modelio kūrimas įtraukiant debesų paslaugas

Tarp verslo įmonių debesų kompiuterija vis labiau populiarėja. Ši technologija dar visai neseniai atrodė tiesiog įdomi verslui, o dabar pasiekė būseną „privalu turėti“, nors gal tai vis dėlto mados klyksmas...

Priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio reikalingi tikslūs skaičiavimai, kurie leistų įvertinti, koks debesų kompiuterijos paslaugų paketas būtų tinkamiausias įmonei: privataus, viešo, hibridinio ar kt. debesies paketas. Vienos bendros taisyklės ar modelio, kuris tai įvertintų, nėra. Kiekvienai įmonei tai yra individualu, todėl tai matematiko iššūkio vertas uždavinys – įvertinti darbuotojų poreikius, numatyti tinkamumą ir galimus scenarijus, skirtus įmonės veikli perkelti į debesis. Jau nekalbant apie tai, kad reikės dar įvertinti paties verslo strategiją, komunikacijos su klientais pobūdį ar net konkurencingumą bei informacinių technologijų populiarumo rinkoje dėsningumus. Galima prigalvoti įvairių verslo scenarijų ir juos testuoti, o įmonės vadovams pasiūlyti šios dienos tinkamiausią variantą. Skaičiavimai yra sudėtingi, tad toks įmonės verslo plano sudarymas, įtraukiant debesų kompiuterijos paslaugas, yra tinkamas projektas žmogui, gebančiam visa tai įvertinti ir paversti matematinius dėsningumus tiesioginiu pelnu.

Debesys kaupiasi – dabar jie vieši, privatūs, bendruomeniniai, hibridiniai,... Ir nežinia, kokių modelių bus dar sugalvota. Tačiau esmė ta pati – stabilios ir saugios debesų kompiuterijos paslaugos su aiškiais kaštais ir pajamomis daro įspūdį! Debesų kompiuterija sparčiai generuoja naujus uždavinius. Tad verta planuoti Tavo, kaip taikomosios matematikos specialisto, karjerą debesų kompiuterijoje!

Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (buvusio Fundamentaliųjų mokslų fakulteto)
prodekanė doc. dr. Kristina Šutienė
2013 m.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Kristina Šutienė
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)