Kodėl žmonės XXI amžiuje tiki, kad Žemė plokščia? (6)

2016-02-04

Nepasitikintieji paplitusiais teiginiais seka Šviečiamojo amžiaus tradicija, sako psichologas Robas Brothertonas

Praėjusią savaitę reperis B.o.B tvirtino, kad Žemė yra plokščia. Ar jus nustebino, kad ši idėja tebegyvuoja XXI amžiuje?

Buvau nustebintas ir pamalonintas: man patinka hip hopas ir sąmokslo teorijos, o čia šie dalykai sujungti. Tokį mąstymą pagrindžianti psichologija nuostabi, bet niekad nemaniau, kad plokščios Žemės teorija sulauks tiek dėmesio.

Tokią idėją remti atrodo keista, kai kosmoso nuotraukos ir kiti dalykų atrodo nepaneigiami…

Tikėjimas, kad Žemė nėra sferinė yra vienas iš dalykų, kuriuos, iš pirmo žvilgsnio, lengva nurašyti. Bet įsigilinus, tai susiję su ne tokiu paprastu klausimu, kaip Žemėje egzistuoja gravitacija, jeigu ji plokščias diskas, ir kad reikia, jog NASA ar kitos autoritetingos institucijos slėptų Žemės plokštumo faktą.

Kas skatina žmones tikėti sąmokslo teorijomis?

Logiška manyti, kad sąmokslai vyksta, kadangi kartais taip iš tiesų būna. Tikėjimas sąmokslo teorijomis neturėtų būti laikomos kelių žmonių keistumu. Apklausos rodo, kad JAV daug žmonių tiki, kad už 9/11 atakų slypi kažkoks sąmokslas, ar bent jau kad JAV valdžia visko nesako. Mūsų smegenys turi kognityvinį polinkį, dėl kurio lengviau regime sąmokslus, tikrus ar įsivaizduojamus.

Koks kognityvinis šališkumas verčia mus tikėti sąmokslo teorijomis?

Kai nutinka kas nors svarbaus, esame linkę manyti, kad jį sukėlė kažkoks didelis dalykas. Tai yra proporcingumo šališkumas. Dar yra tyčios šališkumas, tai yra, kai nutinka kas nevienareikšmiško, tariame, kad taip ir buvo sumanyta. Kai dingo Malaizijos oro linijų reisas MH370 – labai neaiškus įvykis, nes niekas nežino, kas nutiko iš tiesų – tariame, jog kažkas specialiai viską taip suplanavo. Mūsų asmenybės tipas irgi daro įtaką, ar tikime tokiais dalykais, kaip plokščios Žemės teorija.

Kaip asmenybė keičia mūsų įsitikinimus?

Sąmokslo teorijomis tikintys žmonės linkę nepasitikėti bendromis žiniomis ir dalykais, kuriuos sako autoritetingi žmonės. O turimas patvirtinimo šališkumas reiškia, kad ieškome duomenų, remiančių mūsų tikėjimą. Tai darome visi. Mums visiems taip pat būdinga „supratimo iliuzija“, tendencija pervertinti savo žinias apie pasaulį. Tai gali paskatinti „plokščiažemius“ manyti, kad NASA pateikia klaidingus duomenis.

Tad, manote, kad turėtume sąmokslo teorijų šalininkams ir plokščiažemiams jausti daugiau empatijos?

Visi mūsų tikėjimai yra keistesni, nei norėtume manyti. Sąmokslo teorijos laikomos priešprieša Švietimui, mokslo vertybėms. Bet Apšvietos esmė ir buvo nepasitikėjimas paplitusiais „savaime suprantamais“ dalykais, ir savarankiškas mąstymas. Tuo metu buvo prasminga atmesti viešpatavusią religinę doktriną, nepatikliai vertinti viską, kas sakoma. Racionalu kvestionuoti paplitusią nuomonę, net jeigu nesutinkate su kai kurių žmonių prieitomis išvadomis.

Profilis

Rob Brotherton

Robas Brothertonas yra Barnardo koledžo Niujorke psichologas, besispecializuojantis sąmokslo teorijų psichologijoje. Išėjo jo knyga Suspicious Minds: Why we believe conspiracy theories (Bloomsbury Sigma)

Alison George
New Scientist № 3059

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(12)
(24)
(-12)

Komentarai (6)