Atskleista paslaptingo žvaigždės užtemimo paslaptis (Video) (6)

2010-04-09

Astronomai dar nuo XIX a. suko galvas, kas galėtų įtakoti milžiniškos žvaigždės Epsilon Aurigae periodiškus šviesumo sumažėjimus. Astronomams ilgą laiką tai buvo toks įspūdingas reginys, jog neretai šį reiškinį mokslininkai sulygindavo su mitologiniais pasakojimais, kai blogio jėgos "prarydavo Saulę" ir aplinkinį pasaulį užklupdavo tamsa.

Po naujausių tyrimų paaiškėjo, jog blogis, bent jau šiame Vežėjo (Auriga)žvaigždyne dėl žvaigždės užtemimų visiškai nekaltas. Astronomai jau daugiau nei 175 metus žinojo, kad Epsilon Aurigae žvaigždė – penktoji pagal ryškumą žvaigždė šiauriniame Vežėjo žvaigždyne – periodiškai tampa blankesnė, nei turėtų būti, atsižvelgiant į jos masę. Jie pastebėjo, kad jos ryškumas kas 27 metus sumažėja daugiau nei metams (680 dienų), ir spėjo, kad galbūt tai yra dvinarė žvaigždžių sistema, kurią sudaro du objektai, iš kurių vienas nematomas ir reguliariai užstoja matomą žvaigždę. Tačiau jokiose anksčiau darytose nuotraukose tokio objekto nebuvo matyti. Dabar gi, pasitelkę keturis infraraudonųjų spindulių antžeminius teleskopus, nutolusius vienas nuo kito per 300 metrų, astronomai sugebėjo padidinti žvaigždės sistemos nuotraukos skiriamąją gebą 140 kartų, lyginant su Hubble teleskopo darytomis nuotraukomis. Tai įspūdingas rezultatas, prisiminus, jog nuo Saulės sistemos Epsilon Aurigae žvaigždė nutolusi apie 2000 šviesmečių. Taip jiems pavyko aiškiai užfiksuoti užtemimo metu atsirandančio tamsiojo objekto šešėlio formą.

Po detalios gautų nuotraukų analizės ėmė aiškėti, jog pirminė užtemimo hipotezė buvo visiškai teisinga. Aplink žvaigždę galiūnę skrieja nedidelė dvinarės sistemos kompanjonė, kuri dar turi savo dulkių diską. Nuotraukose užfiksuota, kaip šis diskas (500K laipsnių temperatūros) slenka regimos žvaigždės fone. Disko centre taip pat matyti ertmė - joje ir įsikūrusi didžiosios žvaigždės kaimynė.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (6)