Senovės Peru gyventojai kentėjo nuo streso (0)

2010-05-05

Ištyrus senovės Peru gyventojų palaikus, juose buvo rastas aukštas stresą sukeliančio hormono kortizolio kiekis ir nustatyta, kad ši tauta kentėjo nuo streso, praneša News.discovery.com.

Senovės Peru civilizacija gyvavo nuo 550 m. pr. Kr. iki 1532 m.

Mokslinis tyrimas, publikuotas „Journal of Archaeological Science“, pirmasis aprašė senovės palaikuose esantį hormoną kortizolį. Jis, panašiai kaip ir adrenalinas, gaminamas tada, kai individas patiria grėsmę ir stresą. Vėliau šis hormonas keliauja žmogaus kūnu ir patenka į kraują, šlapimą, seiles ir plaukus. Tai mokslininkams suteikia galimybę ištirti, kaip jautėsi mūsų protėviai.

„Pasitelkę archeologines rekonstrukcijas ir bioarcheologijos mokslą, mes galime artimiau susipažinti su praeities bendruomenėmis, suvokti, kaip jie jautėsi, sužinoti, kokiomis ligomis sirgo. Tai leidžia išsamiau ištirti jų istoriją, gyvenimo būdą, suvokti jų patirtį. Tai unikalu, turint omenyje, jog tie žmonės mirė prieš tūkstančius metų“, – sakė Emily Webb, tyrimų vadovė.

E. Webb ir jos antropologų komanda kortizolio hormoną rado dešimtyje skirtingų palaikų, palaidotų penkiuose skirtinguose Peru regionuose. Prieš pat jų mirtį streso kiekis buvo labai aukštas, pažymi mokslininkai. Prieš mirtį kortizolio kiekis kūne keičiasi, todėl vienareikšmiškai atsakyti, kodėl senovės Peru gyventojai patyrė stresą, yra sunku. Stresas galėjo kankinti dėl maisto stygiaus arba užpuolimo grėsmės. Priklausomai nuo plaukų ilgio, mokslininkai gali ištirti ir nustatyti streso lygio kitimus daugiau negu 27 mėnesius iki Peru žmogaus mirties.

Tiesa, streso priežasčių galėjo būti ir daugiau. Nors dabar dauguma žmonių nebepatiria bado arba tiesioginio pavojaus dėl savo gyvybės, vis dėlto socialiniai gyvenimo ypatumai lemia ne ką mažesnį streso kiekį.

E. Webb ir jos komandos tyrimai gali padėti paaiškinti, kodėl 3500 metų senumo Egipto mumijos buvo pažeistomis kraujagyslėmis ir arterijomis (jiems nustatyta aterosklerozė). Ši liga yra labai susijusi su stresu - galbūt ir Egipto gyventojus kamavo panašios problemos. Kalifornijos universiteto mokslininkas Michaelis Miyamoto, vadovavęs Egipto mumijų tyrimams, ištyręs karalienės Nefertitės seselės Lady Rai mumiją, aptiko sunkią aterosklerozės formą. Mokslininkas tikisi, kad tolesni perujiečių palaikų tyrimai padės tiksliau įvardinti, kokie aplinkos poveikia galėjo lemti didelį streso kiekį ir galbūt bus surastos bendros sąsajos su egiptiečių gyvenimu.

Aut. teisės: alfa.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (0)