Lietuvos jaunimo seksualinis gyvenimas statistikos veidrodyje (27)

2010-09-10

Kas penktas sostinės mokinys pirmuosius lytinius santykius turėjo būdamas 15-os metų, kas trečias – 16-os metų amžiaus. Tai parodė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atliktas 8–12 klasių mokinių lytinės elgsenos ir žinių apie lytiškai plintančias infekcijas tyrimas Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose.

Kas ketvirtas (25,3 proc.) tyrime dalyvavęs mokinys jau buvo turėjęs lytinių santykių (pirmųjų lytinių santykių amžius tarp tyrimo dalyvių svyravo nuo 12 iki 18 metų).

Kaip teigiama pranešime, pradėjus gyventi aktyvų lytinį gyvenimą, kas ketvirta mergina ir kas penktas vaikinas susidūrė su neplanuoto nėštumo baime, kas dvidešimta mergina ir kas dešimtas vaikinas bijojo lytiškai plintančių infekcijų.

Lytiniai santykiai apsvaigus nuo alkoholio

Pirmiesiems lytiniams santykiams mokiniai dažniau rinkosi tokio paties arba panašaus į save amžiaus asmenis. Pirmųjų lytinių santykių metu nuo alkoholio buvo apsvaigęs kas ketvirtas vaikinas ir beveik kas penkta mergina, nuo narkotinių medžiagų – 1 iš 100 vaikinų ir 1 iš 75 merginų.

Per paskutinius 12 mėn. lytinių santykių su asmeniu, kuriam už tai reikėjo mokėti pinigus, neturėjo nė viena tyrime dalyvavusi lytinį gyvenimą gyvenanti mergina, tačiau juos turėjo kas 24 vaikinas (visi lytinius santykius už pinigus turėję vaikinai buvo abiturientai).

Renkasi prezervatyvus ir lytinio akto nutraukimą

Dažniausiai kaip kontraceptinę priemonę mokiniai naudojo prezervatyvus, antroje vietoje - lytinio akto nutraukimą, trečioje – kontraceptines tabletes. Dažniausia priežastis, dėl kurios buvo renkamasi viena ar kita kontraceptinė priemonė – noras išvengti nepageidaujamo nėštumo (79 proc. mokinių) bei apsisaugojimas nuo lytiškai plintančių ligų (LPL) (43,2 proc. mokinių). Net 6,3 proc. mokinių nenaudojo jokių apsisaugojimui nuo LPL skirtų priemonių. Informaciją lytiniais klausimais jauni žmonės gauna įvairiais būdais.

Beveik pusė (44 proc.) tyrimo dalyvių informacijos ieško internete, kas dešimtas mokinys jam rūpimais klausimais konsultuojasi su draugais. 1 iš 40 tyrime dalyvavusių mokinių nežinojo, kur galima įsigyti prezervatyvų. Vienai iš 6 merginų ir vienam iš 22 vaikinų jau yra tekę lankytis pas gydytojus specialistus (merginos pas ginekologus, vaikinai pas urologus).

49,3 proc. merginų ir 39,3 proc. vaikinų yra kalbėję apie saugius lytinius santykius su tėvais. Kas trečiam 9 – 12 klasių mokiniui mokykloje vykusios pamokėlės apie saugius lytinius santykius ir lytinį gyvenimą naudingos informacijos nesuteikė. Daugiau negu pusė (55,2 proc.) tyrime dalyvavusių mokinių informaciją apie šeimos planavimą, saugius lytinius santykius bei lytiškai plintančias infekcijas norėtų gauti iš jaunų, šiomis temomis apsišvietusių asmenų, 33,6 proc. – iš tėvų, 24,9 proc. – iš mokytojų.

Pasak pranešimo, nors oficiali statistika Lietuvoje rodo, jog lytiškai plintančios infekcijos (LPI) epidemija pastaraisiais metais yra kontroliuojama, epidemiologai labai abejoja tokios statistikos pagrįstumu. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2006 – 2008 metais Vilniaus mieste stebėtos vis didėjančios sergamumo gonorėja tendencijos. Išsivysčiusioms Vakarų šalims įgyvendinus LPI profilaktikos ir kontrolės programas pavyko stabilizuoti LPI plitimą, tačiau Lietuva, kaip Rytų Europos šalys, patenka į grėsmingos LPI plėtros regioną.

Kaip pastebi Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, deja, lytinis švietimas Lietuvos mokyklose nėra privaloma disciplina, ne visi mokytojai yra pasirengę kalbėti apie lytinę – reprodukcinę sveikatą, apie lyčių klausimus bei lytiškai plintančias infekcijas; vyresnio amžiaus jaunuoliai dažnai nepatenkinti informacija, gaunama mokyklose. Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, atsižvelgdamas į gautus tyrimo rezultatus, ateityje planuoja vykdyti su lytiniu švietimu susijusią veiklą.

Aut. teisės: delfi.lt

(3)
(1)
(0)

Komentarai (27)