Mokslininkai: žiedavimas kelia pavojų pingvinams (7)

2011-01-14

Pingvinų žymėjimas prie jų plaukmenų pritvirtinamais žiedais gali sumažinti jų išgyvenimo galimybes ir įtakoti veisimąsi. Tai, anot biologų, taip pat verčia abejoti tyrimais, naudojančiais šiuos paukščius klimato pokyčiams stebėti.

Metaliniai žiedai, tvirtinami ant pingvinų kojų viršaus, ilgą laiką naudoti kaip pigi priemonė, padedanti mokslininkams identifikuoti atskirus pingvinus, kai šie krypuoja ant kranto. Pėdų žymekliai nenaudojami dėl pingvinų anatomijos.

Tačiau naujame tyrime tvirtinama, kad iš pirmo žvilgsnio visiškai nekenksmingais žiedais pažymėtiems pingvinams sunkiau plaukti, ieškodami maisto jie sunaudoja daugiau energijos, o kartais tai turi pavojų gyvybei galinčių kelti pasekmių.

Žurnale „Nature“ savo atradimus paskelbę prancūzų ir norvegų mokslininkai tvirtina stebėję 100 karališkųjų pingvinų, atsitiktinai pasirinktų iš Krozė salyno, esančio Indijos vandenyno pietuose. Visi paukščiai sužymėti, po oda implantuojant elektroninius atsakiklius, kuriuos galima nuskaityti tik naudojant specialią įrangą. 50 paukščių taip pat uždėti pelekų žiedai. Tuomet mokslininkai šią grupę stebėjo 10 metų. Pastebėta, kad paukščiai su žiedais žūdavo 16 proc. dažniau nei jų neturintys gentainiai ir susilaukdavo 39 proc. mažiau palikuonių.

„Vaizdas vienareikšmis. Silpniausieji iš sužieduotųjų pingvinų žuvo per pirmuosius penkerius metus. Tuomet liko tik ypač stiprūs paukščiai. Per likusius penkerius metus mirtingumas abiejose grupėse buvo vienodas, tačiau žieduotųjų pingvinų reprodukcija sumažėjo vidutiniškai 39 proc.“, – AFP teigė tyrėjas Yvonas Le Maho.

Mokslininkas tvirtina jau seniai perspėjęs dėl pingvinų žiedavimo keliamų pavojų, tačiau oponentai sakė, kad tai paukščiams įtakos neturi ir po kurio laiko jie prie žymeklio pripranta. Tačiau naujausi duomenys, anot jo, nedviprasmiški. Jie papildo nedidelius su nelaisvėje laikomais Adelės pingvinais atlikus tyrimus, leidžiančius manyti, kad šie paukščiai, kurie plaukdami pelekais mosuoja maždaug 3 kartus per sekundę, pažymėti praranda iki 24 proc. savo jėgos.

Y. Le Maho teigimu, jų tirti sužieduoti pingvinai į veisimosi vietas atkeliaudavo maždaug 16 dienų vėliau nei kiti gentainiai. Žinoma, kad tai gali neigiamai paveikti pingvinų dauginimąsi, nes vėliau išsiritusiems jaunikliams tenka augti prastesnėmis oro sąlygos, o aplik yra daugiau grobuonių, galinčių juos nutverti. Šie paukščiai taip pat ilgiau būna jūroje, ieškodami maisto jaunikliams ir vietoj 16 dienų ten praleidžia 21 dieną. Tai taip pat galima sieti su apsunkintu gebėjimu plaukti, tvirtina mokslininkas.

Pingvinai kartais naudojami kaip priemonė klimato šiltėjimo poveikiui šaltųjų vandenų gyvūnijai matuoti. Tačiau tokius tyrimus gali tekti peržiūrėti, nes jų rezultatus galėjo iškreipti sužieduoti pingvinai, tvirtina mokslininkai.

Aut. teisės: lrt.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (7)