Ko vertos ilgalaikės orų pronozės? (1)

2011-05-24

Ilgalaikių orų prognozių patikimumas dar yra nepakankamas, todėl jomis vadovautis priimant kokius nors sprendimus (ekspedicijų organizavimo, verslo, atostogavimo ir pan.) nepatartina, tvritina Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis.

Patikimos orų prognozės, kurių pasitvirtinimas siekia bent 90 proc., yra įmanomos tik 5–10 dienų. Ilgesnės trukmės – kelių savaičių ar sezoninės (1–6 mėn.) meteorologinės prognozės – mokslui dar neįkandamas riešutas. Įvairių šalių meteorologijos centruose kuriamos ilgalaikės prognozės yra tik eksperimentai ir moksliniai bandymai, rašoma Vilniaus universiteto svetainėje.

2011 m. Vokietijoje vykusiame VI tarptautiniame ekstremalių orų kongrese buvo priimtas netgi kreipimasis dėl ilgalaikių prognozių (šis dokumentas pavadintas Hamburgo deklaracija). Mėgėjų jas skelbti prašoma neklaidinti visuomenės, o visuomenės – tokiomis prognozėmis netikėti.

„Tikslios“ prognozės kiekvienai savaitei ar net dienai kelis mėnesius į priekį meteorologijos mokslo požiūriu yra nepagrįstos ir kenkia visų rimtai dirbančių meteorologų reputacijai. Ilgalaikės artėjančio sezono prognozės yra vienas svarbiausių meteorologijos tikslų, tačiau kol kas įmanomos tik dideliems regionams (visam žemynui, vandenynui ir pan.). Negana to, šiuolaikinis mokslo lygis leidžia sudaryti tik tikimybinio pobūdžio prognozes, teigiama Hamburgo deklaracijoje.

Pavyzdžiui, JAV aplinkos prognozių centrai (NOAA/National Weather Service) prognozuoja, kad Lietuva birželį pateks į šiltą Šiaurės Europos sritį, kur vyraus 0,5–1°C aukštesnė už daugiametį vidurkį vidutinė mėnesio oro temperatūra, t. y. 15–16,5°C. Liepą ir rugpjūtį oro temperatūros nuokrypių nuo daugiamečio vidurkio JAV meteorologai Baltijos regione nenumato, todėl šių mėnesių vidurkiai turėtų būti apie 17°C. Kritulių vasaros mėnesiais prognozuojama 10–20 proc. mažiau už daugiametį vidurkį – po 55–65 mm per mėnesį. Šios prognozės nuolat atnaujinamos ir tikslinamos, todėl nereikėtų nustebti, jei po mėnesio bus paskelbti visai kitokie prognostiniai orų rodikliai.

Ekstremalūs orų reiškiniai – „nauja norma“

Nors tikslios ilgalaikės orų prognozės mokslui „neįkandamos“, tačiau tam tikras tendencijas galima nuspėti atsižvelgiant į bendrą klimato kaitos pobūdį. Ypač kalbant apie smarkias liūtis, gilų sniegą, didžiulius potvynius ar smarkias sausras.

„Tai nauja norma ir aš tikrai manau, kad geriausia tai, ką matome, apibūdinti kaip pasaulinius pasikeitimus“, – apie potvynius, sausras, tornadus JAV kalbėjo Katharine Hayhoe, klimato mokslininkė iš Teksaso universiteto, kurią cituoja „Reuters“, rašoma grynas.lt straipsnyje.

Tiek ji, tiek kiti mokslininkai, vyriausybės strategai bei draudimo įmonių atstovai kaip vieną iš veiksnių, lėmusių ekstremalius orų reiškinius JAV, įvardijo žmogaus įtaką klimato kaitai. „Tai, ką matome, yra besivystanti nauja norma. Pasaulyje matome daugiau kintamumo“, – teigė Nikhilas da Victoria Lobo iš šveicarų draudimo bendrovės. Jis pateikė skaičius, jog gamtos katastrofų sukelti ekonominiai nuostoliai pasaulyje išaugo nuo 25 mlrd. dolerių devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį iki 130 mlrd. dolerių pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį.

JAV šiuo metu kankina daug kur rekordiniai Misisipės potvyniai, nors kitas valstijas tuo pačiu metu džiovina sausra.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (1)