Gimtosiose apylinkėse gyventi likdavo ne urvinės moterys, o vyrai? (3)

2011-06-06

Mokslininkai teigia aptikę įrodymų, kad dviejų rūšių vyriškos lyties urviniai žmonės gyveno ir mirė netoli tų vietų, kur gimė. Tuo metu tų pačių rūšių moteriškos giminės atstovės ten pat įsikūrė atkeliavusios iš tolimesnių vietovių, praneša naujienų agentūra AFP.

Žurnale „Nature“ paskelbti tyrimo rezultatai leidžia pažvelgti į prieš 2 mln. metų Pietų Afrikoje gyvenusios, tačiau išnykusios primatų genties australopitekų socialinę struktūrą. Nauji duomenys verčia suabejoti tradiciniu įsitikinimu, jog mūsų protėviai dviem kojomis ėmė vaikščioti tam, kad ieškodami maisto ir prieglobsčio galėtų lengviau įveikti tolimus atstumus. Jei vyriškos lyties atstovų keliavimas apsiribojo išvykomis medžioti ir maistui rinkti, tuomet perėjimą prie vaikščiojimo stačiomis galėjo paskatinti kiti poreikiai, teigia tyrėjai. Apie mūsų dvikojų protėvių gyvenseną ir giminystės struktūrą iki šiol buvo žinoma labai mažai. „Nuo kūno atskirtos kaukolės ir dantys yra neabejotinai skurdūs informacijos apie jų gyvenseną šaltiniai“, – teigė tyrimo bendraautorius Mattas Sponheimeris iš Kolorado universiteto Boulderyje. – Atlikdami pastarąjį tyrimą, mokslininkai sukūrė Sherlocko Holmeso vertą metodą – užuominų apie protėvių elgesį jie ieškojo saujelėje 2 mln. metų senumo dantų.“ Nedideli sunkiojo metalo stroncio atomų skirtumai susiję su skirtingomis dirvožemio ir uolienų rūšimis -pagal juos mokslininkai gali nustatyti geografines vietoves. Kadangi stroncis į danties emalį patenka tik pirmaisiais gyvenimo metais, šis elementas parodo, ar primatas užaugo toje pačioje vietoje, kur jis apsigyveno ir mirė. Mokslininkai ištyrė 19 individų, gyvenusių prieš 2,4–1,7 mln. metų, dantis – 8 Australopithecus africanus ir 11 Paranthropus robustus. Abi rūšys gyveno miško savanose ir maitinosi, ko gero, medžių vaisiais, žole, sėklomis bei riešutais. Moteriškos ir vyriškos lyties primatų pavyzdžiai atskirti pagal dydį.

Lazerinė stroncio izotopų analizė parodė, kad tik 10 proc. vyriškosios lyties primatų kilę iš tolimesnio nei 30 kvadratinių kilometrų ploto. Tarp moteriškos lyties atstovių tokių buvo daugiau kaip pusė.

Kitaip tariant, vyrija greičiausiai tik labai retai nuklysdavo toliau nei keletą kilometrų nuo savo urvų. Jų partnerės – priešingai: dažnai atkeliaudavo iš toli, net jei įsikūrusios ir perimdavo tokią pačią sėslią gyvenseną.

„Čia pirmą kartą tiesiogiai pažvelgėme į ankstyvųjų hominidų geografinį judėjimą. Atrodo, moteriškos lyties atstovės pasitraukdavo iš su gimtąja gyvenamąja vieta susijusių grupių“, – teigė tyrimui vadovavusi Sandi Copeland iš Kolorado universiteto.

Praktika, kada moterys palieka „gimtąjį lizdą“ ir apsigyvena vyrų gyvenvietėse, paplitusi daugumoje žmonių kultūrų. Panašiu modeliu klostosi ir šimpanzių bei mažųjų šimpanzių gentiniai giminystės santykiai. Tiesa, dauguma primatų (taip pat ir gorilos) elgiasi priešingai: gimusios patelės pasilieka su grupe, o patinai persikelia kitur.

Šis atradimas nustebino mokslininkus ir verčia abejoti seniai įsitvirtinusia nuomone, jog primatai pradėjo vaikščioti ant dviejų kojų, teigia tyrėjai.

„Mes manėme, kad daugiau hominidų bus ne iš lokalių vietovių, mat paplitęs įsitikinimas, kad dvikojystės evoliucija iš dalies vyko dėl to, kad individai galėtų nukeliauti didesnius atstumus. Toks mažas atstumas nuo gimtosios vietos gali reikšti, kad dvikojystė vystėsi dėl kitų priežasčių“, – kalbėjo S. Copeland.

Aut. teisės: lrt.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (3)