Migrantė: lietuviams būtina migruoti tam, kad atsikratytų savo baimių (19)

2012-04-03

Migrantė Violeta, dalyvavusi diskusijoje „Emigracija, Lietuva ir Europos Sąjunga“, drąsiai teigė, kad kiekvienam lietuviui, siekiančiam atrasti savo tapatybę ir išsilaisvinti iš įvairių baimių, būtina migruoti. Tačiau mergina pabrėžė, kad migruoti ir emigruoti yra netapatūs dalykai.

„Esu viena iš migruojančių protų, nelaikau savęs emigrante, sakyčiau, kad esu migrantė ir pasakysiu dėl kokių priežasčių. Kažkada buvau viena iš pirmųjų studentų, kurie gavo stipendiją ir išvažiavo studijuoti į Angliją, į Oksfordo universitetą. Po to gavau stipendiją Toronto (Kanados) universitete ir apsigyniau magistro bei daktaro laipsnius. Po to teko migruoti toliau ir jau porą metų dėl įvairių priežasčių dirbu Briuselyje ir bendradarbiauju su Lietuvos mokslo institucijomis“, – savo migracijos istoriją prisiminė mergina.

Atbaido socialinis klimatas

Kupiškyje užaugusi Violeta diskusijos metu prisiminė, kad tuo metu, kai teko išvykti į Kanadą, ten ji neturėjo nė vieno pažįstamo.

„Kai pradėjau studijuoti Toronto universitete, pirmas dalykas, kurį žinojau, buvo tas, kad nenorėčiau turėti jokių ryšių su lietuvių bendruomene, nes kiek buvo tekę susitikti ir bendrauti, man buvo nepriimtinas jų pasaulio vaizdas ir tapatybės supratimas. Jis kirtosi su ta pasaulėžiūra, kurią aš ir mano kolegos įgijome studijuodami Vakarų universitetuose“, – sakė migrantė Violeta.

Ji pasakojo, kad dauguma jos pažįstamų, dirbančių įvairiuose JAV universitetuose, sutiktų persikelti gyventi į Angliją, Vokietiją ar Lietuvą, bet daugelį iš jų atbaido socialinis klimatas.

„Tikrai nereikėtų sureikšminti vien finansinių dalykų, – tikino Violeta. – Pažįstu daugybę žmonių Airijoje, Anglijoje, Kanadoje, dirbančių įvairiausius darbus, ir kai klausiu, ką jie galvoja apie grįžimą į Lietuvą, matau, kad jie seka įvykius, negali sakyti, kad jie nėra patriotai. Aš pati kalbu lietuviškai be akcento, mano dukra taip pat puikiai kalba lietuviškai, bet taip pat gražiai kalba ir angliškai bei prancūziškai, tačiau daugumą mano pažįstamų nuo grįžimo į Lietuvą atbaido socialinis klimatas“.

Lietuvoje varžoma asmenybė

Lietuviai, kurie gyvena užsienyje ir kuriuos mergina pasakojo pažįstanti, kartais atvirai prisipažįsta, kad Lietuvoje vyrauja tam tikras asmenybės kontrolės fenomenas, kuris sulaiko nuo grįžimo į Lietuvą.

„Daugelis mano pažįstamų sako, kad „nebūčiau padaręs to ir to, jeigu nebūčiau išvažiavęs iš Lietuvos“. Pamenu rašytoją Kristiną Sabaliauskaitę, sakančią, kad niekada nebūtų parašiusi knygos, jeigu nebūtų išvažiavusi iš Lietuvos. Lietuvoje yra tam tikras asmenybės varžymo momentas“, – atviravo diskusijos dalyvė.

Ji svarstė, kad priežasčių, kodėl lietuviai turi tokį bruožą gali būti keletas.

„Gal urbanistinė visuomenė nėra iki galo susiformavusi <..> Daugeliui žmonių, kuriuos aš pažįstu, Lietuvos socialinė aplinka atrodo gan nepatraukli ir jie jaučiasi bejėgiai, kad galėtų ją aktyviai keisti“, – sakė Violeta.

„Migracija pati savaime yra puikus dalykas. Lietuviams reikia ir netgi būtina migruoti, kad dingtų mūsų pačių susikurti skirtumai „mes“ ir „jie“, o kaip ten pas juos, kaip pas mus, jie – tai ne mes. Reikia bijoti Rytų, reikia bijoti Vakarų, čia yra taip, o ten kitaip… Žodžiu, egzistuoja labai siauras savo tapatybės apibrėžimas, iš visų pusių grįstas baimėmis ir kitų atmetimu“, – svarstė migrantė Violeta.

Būtent dėl šitų priežasčių mergina neslėpė, kad studijas ar gyvenimą bent kuriam laikui užsienyje ji rekomenduotų daugumai, tačiau pridūrė, kad migracija yra geras dalykas tik tol, kol netampa masine emigracija, kuri griauna šalies valstybingumą.

Aut. teisės: TV3
Autoriai: Rūta Levickaitė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (19)