Lietuviai tęsia kosmoso užkariavimą: kils ir „LituanicaSAT-2“ (3)

2014-10-24

Vieno iš pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ komanda skelbia kurianti naują, triskart didesnį ir sudėtingesnį, mažąjį palydovą, kuris į kosmosą kils jau 2016-ųjų pradžioje. Šis vadinsis „LituanicaSAT-2“, tačiau su pirmtaku turės mažai ką bendro, o misijos tikslai ir uždaviniai bus gerokai rimtesni.

Naujasis palydovas turės du tikslus, kurie, kaip juokauja misijos vadovas Vytenis Buzas, yra vienas už kitą svarbesni.

Pirma, lietuviai prisijungs prie tarptautinio termosferos tyrimo eksperimento „QB50“. Jame iš viso dalyvaus 50 nanopalydovų iš įvairių šalių Europoje, Azijoje, Amerikoje ir Afrikoje. Kiekvienas palydovas turės po mokslinį įrenginį, o lietuvių palydove įmontuotas sensorius fiksuos vienatomio deguonies koncentraciją termosferoje.

Šis sensorius bus gana nedidelis – užims tik apie šeštadalį viso lietuvių palydovo tūrio.

Antrasis lietuvių tikslas – išbandyti unikalų variklį, kuris leis valdyti palydovą erdvėje. Šis variklis užims iki pusės viso palydovo, o lietuvių tikslas yra išbandyti jo veikimą. Jei eksperimentas pavyks, sistemą bus galima siūlyti ne tik „cubesat“, bet apskritai visų mažųjų palydovų kūrėjams, kuriems svarbu prailginti misijos laikotarpį.

„Jame bus naudojamas vienkomponentis ekologiškas kuras. To pagrindu esame sukūrę mažą variklį, praktiškai ketverius metus su tuo dirbame. Esame atlikę skaičiavimus, „ant popieriaus“ jie kaip ir veikia – dabar parengėme brėžinius ir pradedame gaminti palydovą. Taigi norime visa tai išbandyti realiomis sąlygomis, kosmose“, – kalbėjo V. Buzas.

Anot jo, šio variklio dydis priklauso nuo to, kokie reikalavimai yra keliami ir kiek kuro „pakraunama“. Kuo ilgiau norima išlaikyti palydovą orbitoje, manevruoti, tuo kuro reikės daugiau – atitinkamai ir variklio užimama vieta didesnė.

„LituanicaSAT-2“ palydove numatoma naudoti 200 ml talpos „baką“. „Kuro pasiimame tiek, kad galėtume tam tikrus akivaizdesnius manevrus padaryti: ne tik pasipriešinimą kompensuoti, bet ir pajudėti, pakeisti orbitos formą ar pan.“ – aiškino projekto vadovas.

Pašnekovas pastebėjo, kad jų kuriamas variklis leis palydovo darbą prailginti 5–6 kartus: „Tarkime, mūsų palydovas be tokio variklio kosmose skrietų apie 3 mėnesius, o su juo misija prailgės iki maždaug pusantrų metų.“

Kokia būtų tokio variklio kaina, V. Buzas negalėjo pasakyti, mat projektas tebėra vykdomas ir neaiški net jo savikaina. Be to, ji priklausys nuo paklausos.

Vis dėlto, V. Buzo nuomone, toks variklis yra išties reikalingas: „Bet kokiu atveju, vienoje rankoje turint tokios sistemos kainą, o kitoje – naujo palydovo paleidimo kaštus, mūsų pasiūlymas bus akivaizdžiai geresnis. Be to, jei projektui keliami tam tikri buvimo orbitoje reikalavimai, jei svarbus misijos laikas – šis produktas tą ir išspręstų.“

Taip pat palydove „LituanicaSAT-2“ bus įmontuota kita jo darbui reikalinga įranga: kompiuteris, ryšio sistemos, akumuliatorius, išsiskleidžiantys saulės elementai, kita elektronika.

Palydovui pradėjus darbą ir išskleidus saulės elementus, jo forma primins smiginio strėlytę. Panašiu principu, kaip šio žaidimo įrankis, palydovas turėtų stabilizuotis kosmose.

V. Buzas pasidžiaugė, kad šįkart projektas turi investuotojų ir nustatytą biudžetą, todėl komanda jaučiasi ramiau ir saugiau.

Kitaip nei „LituanicaSAT-1“, naująjį palydovą raketa iškels tiesiai į kosmosą, o ne per Tarptautinę kosminę stotį. Jis bus iškeltas kartu su kitais projekto „QB50“ palydovais 2016-ųjų pirmąjį ketvirtį. Taigi palydovo pagaminimui ir testavimui lietuviai dar turi maždaug metus.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Autoriai: Gediminas Gasiulis

(26)
(0)
(26)

Komentarai (3)