Lietuvoje užsiaugino tinginių medį: duoda vaisius, kurie gydo (0)

2015-03-30

Sunku patikėti, tačiau daug kam egzotiški augalai puikiai auga ir Lietuvos žemėje bei duoda nemažą derlių.

Į grynas.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Kamilė, kuri stebėjosi, jog medis net neprižiūrimas auga ir duoda riešutų.

„Pas mus kaime auga graikinis riešutmedis ir visuomet prikrenta riešutų. Medžiui kažkur septyni metai, kažkas jį ten pasodino, tačiau jis nereikalauja jokios priežiūros. Riešutų ragavome. Jų kevalas minkštesnis nei įprasta, tačiau skonis visiškai identiškas, kaip graikinių riešutų, kurių galima nusipirkti ir parduotuvėje“, – sakė skaitytoja.

Tinginių medis

Ūkininkas Algirdas Jušinskas, graikinius riešutmedžius auginantis jau nemažai metų teigė, kad tai – neišrankūs medžiai tinginiams.

„Lietuvoje graikiniai riešutai auginami jau 100 metų, jie buvo atvežti į dvarus, kiekviename dvare buvo pasodintų graikinių riešutmedžių. Tie dvarininkai, matyt, buvo ne žiopli žmonės, kad sugebėjo iš kažkur atsivežti tokių augalų ir juos pasodinti. Jeigu jie būtų buvę žiopli, nebūtų sukūrę ir dvarų“, – šių medžių istoriją Lietuvoje pasakojo A. Jušinskas.

Anot jo, nors mums tai egzotinis augalas, oro sąlygos čia jam yra tinkamos: „Tų žiemų buvo įvairiausių, tačiau jeigu oro sąlygos būtų nepalankios, šių medžių dvaruose nebūtų, tačiau jie atsilaikė ir išliko iki šių dienų. Be to, šiuo metu oras šyla, todėl sąlygos yra palankios. Klimato atšilimas tikrai pagerina šių medžių augimą, kadangi jie yra šiltesnių kraštų augalai.“

„Dėl derliaus svarbu žmogaus operatyvumas. Jeigu esate dvidešimt keturių metų ir šiandien pasodinsite riešutmedį, kai būsite 30 metų jau valgysite riešutus. Bet kitas žmogus būdamas 60 metų abejoja ar sodint šį augalą, yra keista. Reikia sodinti ir kuo greičiau, tada sulauksi derliaus. Derlius būna tikrai didelis“, – teigė A. Jušinskas.

Anot ūkininko, norint auginti šiuos medžius, per daug nieko nereikia žinoti, kadangi tai yra tinginio medžiai: „Jis auga ten, kur niekas kitas neauga, jo prigimtis: kalnai, uolos, dykinės, todėl jie nereiklūs dirvos sąlygoms, be to, jiems nereikia jokios agrotechnikos, nereikia jų genėti, nereikia purkšti. Gali pasodinti medį ir pamiršti. Žinoma, reikia šiek tiek meilės skirti.“

Riešutai gydo

Ūkininkės iš Kauno Ritos Bulaukienės ūkyje taip pat auga graikiniai riešutai, jai laukti derliaus teko apie 10 metų.

Moteris pasakojo, kad per tą laiką augalai buvo nukentėję ir nuo šalnų, ir nuo gyvūnų. Taip pat ji pasakojo, kad auginant riešutmedžius, tenka padirbėti. O graikiniai riešutai turi ir gydomųjų savybių.

„Graikiškus riešutus galima gliaudyti ir valgyti vienus, galima naudoti konditerijos gaminiams – pyragams, sausainiams. Žinau, kad kai kurie žmonės, suvalgę riešutus, neišmeta ir jų pertvarėlių, jas naudoja arbatoms, prieš vartojimą užpila spiritiniu gėrimu. Sakoma, kad šios riešutų pertvarėlės yra vaistas nuo įvairių ligų. Taigi riešutus perka ir liaudies medicina besidomintys žmonės“, – pasakoja ji.

Yra nemaža rizika

Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja, oranžerijos vadovė Teresė Jokšienė teigė, kad auginant tokius augalas vis gi yra rizika.

„Tai yra ne mūsų krašto augalas, bet jis yra auginamas Lietuvoje. Žinau, kad Žvėryno kieme žmonės turi didžiulį medį ir kelis maišus riešutų kasmet susirenka. Žinoma, visuomet yra rizika. Jeigu nebus šalnų žydėjimo metu, bus riešutų, jeigu žiedai nušals, riešutų nebus. Rizika yra kol kas, bet klimatas gali ir šiltėti“, – sakė T. Jokšienė.

Anot jos, šiltas pavasaris dar nereiškia, kad sąlygos šiems augalams yra geros: „Dabartinė šiluma nieko nereiškia, jeigu bus minusinė temperatūra, kai prasiskleis žiedai, jie nušals ir derliaus nebus. Čia kalbama apie tas vėlyvąsias šalnas, gegužės mėnesį, kai pradeda žydėti visi sodai.“

Botanikės teigimu, svarbiausia, sodinant tokį medį Lietuvoje būtų ieškoti užuovėjos.

„Jis yra savotiškas medis, Lietuvoje jam tikrai reikėtų ieškoti užuovėjos, kad šalti vėjai nepūstų, apsaugoti nuo jų, jeigu auginame pavienius medžius, tiktų uždari kiemai. Uždengti jų, kad apsaugotume žiedus, tikrai neįmanoma, nes tai yra didžiuliai medžiai“, – pasakojo T. Jokšienė.

Keli patarimai

– Patartina sodinti ne jaunesnius kaip 2-4 metų sodinukus, nes riešutmedžių šaknys labai trapios ir jei iškasant nutraukiamos, augalas neprigis.

– Venkite juos sodinti lygioje vietoje – žiemą riešutmedžiai čia labiausiai nukenčia, o geriausia parinkti vakarinį kalvos šlaitą.

– Dirvožemyje būtinai turi pakakti kalcio ir magnio, nes tai reikalinga riešutų kevalų susidarymui.

– Būtų gerai sodinti ne vieną, o 3-4 riešutmedžius, nes jiems reikalinga kryžmadulka.

Parengė Birutė Davidonytė

Aut. teisės: Grynas.lt

(28)
(0)
(28)

Komentarai (0)