Marsas negailestingai niokoja savo palydovą (2)

2015-11-12

Pailgi ir ganėtinai negilūs grioviai, besidriekiantys per Marso palydovo Fobo paviršių, rodo ankstyvuosius požymius, kad šio kosminio kūno dienos iš esmės yra suskaičiuotos.

Mokslininkai neabejoja, kad šis Marso mėnulis ilgainiui bus tiesiog sunaikintas dėl išorinio poveikio.

Skriedamas maždaug 6 tūkstančių kilometrų atstumu nuo Marso paviršiaus, Fobas yra arčiausiai savo planetos nei bet kuris kitas palydovas Saulės sistemoje. Tai neabejotinai atsiliepia ir šių kosminių kūnų sąveikai, kadangi Marso gravitacija po truputį ardo Fobo paviršių.

Mokslininkai mano, kad per artimiausius 30–50 milijonų metų Fobui ateis galas.

„Mes beveik įsitikinę, kad Fobas jau pradėjo nykti, o pirmasis to požymis yra griovių paviršiuje atsiradimas“, – teigė Terry Hurfordas, NASA Godardo kosminių skrydžių centro atstovas. Savo iškeltą versiją mokslininkas išdėstė vakar vykusiame susitikime, kurį organizavo Amerikos astronomų sąjunga.

Ilgą laiką buvo spėjama, kad įtrūkimų Fobo paviršiuje sukėlė susidūrimas su kitu kosminiu kūnu, kuris lėmė ir Stickney kraterio atsiradimą. Buvo manoma, kad nuo neįtikėtinai didelio smūgio Fobas tiesiog sutrūkinėjo. Tačiau atlikus vėlesnius stebėjimus, šios versijos buvo atsisakyta.

Dabar mokslininkai įsitikinę, kad įtrūkimų atsirado dėl išorinių jėgų poveikio, kurį sukėlė Raudonoji planeta. Būtent gravitacija tarp Marso ir jo mėnulio yra laikoma padarinių kaltininke.

Žemė ir Mėnulis vienas kitą traukia panašiu principu, tai lemia ir potvynių bei atoslūgių reiškinio atsiradimą. Tačiau skirtumas tas, kad atstumai tarp šių kosminių objektų skiriasi.

Nors Fobo išorinis paviršius yra ganėtinai vientisas, tačiau panašu, kad jo struktūra nėra pakankamai atspari išorinės jėgos poveikiui. Kosmose yra ir daugiau tokių pavyzdžių, kai planeta dėl savo gravitacijos tiesiog niokoja šalia skriejantį mėnulį.

Vienas iš tokių pavyzdžių yra Neptūno palydovas Tritonas.

Aut. teisės: alfa.lt

(33)
(0)
(33)

Komentarai (2)