Kitas Rusijos taikinys – Suvalkų koridorius? (4)

2016-02-19

Panašiai lietuvių mažuma Lenkijos Seinuose skundžiasi dėl švietimo ir kalbos problemų, žeminančių paminklų Berznyke prie Seinų bei išpuolių prieš vietinius užrašus lietuvių kalba.

Vilniaus okupacija ir lenkų mažumos noras gauti teritorinę autonomiją Lietuvoje 1990–1991 metais lietuvių mąstyme sukūrė priešiškus santykius su Lenkija. Pavyzdžiui, 2014 metais Maskvai aneksavus Krymą, viešoje apklausoje Lenkija buvo įvardinta antra priešiškiausia šalimi Lietuvai po Rusijos.

2015 spalį abipusė įtampa vėl iškilo į viešumą, kai išrinktas naujas Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vetavo įstatymą, leidžiantį Lenkijos rajonuose naudoti mažumų kalbas (įskaitant lietuvių) kaip pagalbines kalbas.

Rusijos įtaka Suvalkuose

Be įtampos tarp Lenkijos ir Lietuvos, taip pat dera atsižvelgti ir į Rusijos įtaką Suvalkuose. Buvusiose sovietinėse respublikose Rusija jau seniai įtraukia rusakalbius ir kitas etnines mažumas į įvairias jaunimo karines stovyklas ir sukarintus turnyrus. Rusijai taip pat iš dalies sekėsi patraukti ir Lenkijos piliečių dėmesį.

Pavyzdžiui, nuo 2010 metų Rusijoje vykstančiame tarptautiniame šratasvydžio turnyre „Kelias į pergalę“ („Put' k Pobede“) dalyvavo Lenkijos piliečių (2014, 2013 ir 2011 m.).

Renginys, kuriame atkartojami tikri scenarijai, susiję su galimais Rusijos kariuomenės konfliktais, yra rengiamas nuo 2005 metų gyvuojančios organizacijos „Spetsnaz Rus“. Šią organizaciją sudaro Rusijos specialiųjų pajėgų veteranai ir Karinių operacijų asociacijos dalyviai. 2014 metų renginyje buvo atkartotas mūšis tarp Rusijos karių palaikomos Sirijos vyriausybės ir JAV palaikomų sukilėlių.

Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje vykę teritoriniai konfliktai ir separatistinės tendencijos kelia nerimą, kaip ir Rusijai palankių Lietuvos radikalų pasireiškimai socialiniuose tinkluose dėl Suvalkų trikampio atgavimo iš Lenkijos.

Nors konfliktas tarp Lenkijos ir Lietuvos yra mažai tikėtinas reiškinys, negalima atmesti galimybės, kad etninės įtampos Suvalkuose gali būti išnaudojamos auginti vietinį separatizmą. Tai galėtų privesti prie reikalavimų įtraukti regioną į Karaliaučiaus sritį, kaip jau yra pareiškę prorusiški radikalai dėl Lietuvos uostamiesčio Klaipėdos.

Be to, Rusijos užpuolimo atveju istorinis nepasitikėjimas tarp Lenkijos ir Lietuvos gali neigiamai paveikti bendradarbiavimą ir požiūrį į viena kitos tautas. Mažiau tikėtina, kad bus paveiktos Lenkijos ir Lietuvos vyriausybės bei kariuomenės dėl jau egzistuojančių įsipareigojimų NATO.

NATO požiūriu Suvalkų koridorius ir toliau išliks problemiškas žemės ruožas dėl palei jo sienas telkiamų karinių pajėgų ir dėl Maskvos ambicijų posovietinėje erdvėje. Etninės ir istorinės įtampos regione vis dar išlieka svarbios ir gali būti dar labiau sustiprintos išorinių veiksnių. NATO derėtų įvertinti ne tik karinius veiksnius, bet ir istorinį bei kultūrinį susipriešinimą šiame regione.

2017 metais planuojama sukurti jungtinę Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos karinę brigadą, o tai bus teigiamas žingsnis suvaldant regione esančią riziką. Taip Varšuva ir Vilnius bus skatinami kurti bendrą požiūrį ir galiausi peržengti mažumų ir istorinio nepasitikėjimo klausimus, tačiau dar daugiau gali būti pasiekta su JAV ir NATO palaikymu.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Autoriai: Jonas Grinevičius

1 | 2

(33)
(14)
(19)

Komentarai (4)