Balsai galvoje: kai kam jie visai netrukdo ()

2016-05-16

Būdamas vaikas Joe Holtas manė, kad aplinkiniai žmonės nuolatos jį įžeidinėja. Kuomet berniukas užsipuldavo jį įžeidinėjančius žmones, šie neigdavo ką nors jam sakę, dėl to berniukas dar labiau įpykdavo. Pykčio proveržiai jam kainavo ne vieną darbą bei santykius.

Po daugelio metų konstatuota diagnozė viską paaiškino – jam diagnozuoja šizofrenija.

Taip šizofreniją išgyvena dauguma ja sergančių amerikiečių. Įsivaizduojami balsai kankina ligonius ištisą dieną, išprovokuodami pykčio proveržius. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad tai, kokius garsus girdi ligoniai, lemia kultūrinis kontekstas. Įdomu tai, jog kitose šalyse šizofrenija sergantys žmonės negirdi tokių pačių siaubingų, tamsių balsų, kuriuos girdi amerikiečiai.

Antropologė Tanya Luhrmann su mokslininkų komanda atliko tyrimą, kurio metu apklausė 60 suaugusių žmonių, kuriems diagnozuota šizofrenija – po 20 iš JAV, Ganos bei Indijos. Pacientų buvo klausiama, kiek balsų jie girdi, kokiu dažnumu jie juos girdi ir kokie tie balsai.

Visi apklaustieji patvirtino, kad girdi balsus, kartais šnabždėjimą. Tačiau indai ir afrikiečiai teigė, kad girdimi balsai jiems dažniausiai sukelia teigiamus jausmus, tačiau to nepasakė nei vienas amerikietis. Beveik visi amerikiečiai sakė, kad girdi žiaurius ir neapykantos kupinus balsus.

Amerikiečiai savo girdimus balsus apibūdino kaip žiaurius, pavyzdžiui, jie šnabždėjo apie žmonių kankinimus, žalojimus, kraujo gėrimą bei kitus žiaurius dalykus.

Tuo metu indai ir afrikiečiai teigė, kad girdimi balsai dažniausiai primena draugus ar šeimos narius, kartais jie netgi žaismingi. Vienas indas pasidžiaugė, kad jis turi vidinį draugą, su kuriuo gali pasišnekėti.

T.Luhrmann ir jos kolegos skirtumus priskyrė prie skirtingai suvokiamų socialinių vertybių. Amerikiečiai trokšta individualumo ir nepriklausomumo, o jų girdimi balsai yra laikomi įsiveržimu į jų erdvę. Tuo metu Afrikos kultūros pabrėžia santykius ir kolektyvizmą. Dėl to jų haliucinacijos suvokiamos kaip socialinio gyvenimo papildinys.

Kai kurie tyrimo dalyviai savo haliucinacijas suvokia taip teigiamai, kad to netgi nelaiko liga. Jų girdimi balsai jiems yra pažįstami – brolių, kaimynų ar mirusių artimųjų dvasių. Su šiais balsais jie dažniausiai užmezga socialinius santykius.

T.Luhrmann mano, kad šis tyrimas padės patobulinti šizofrenija sergančių ligonių gydymą. Nors nuo šizofrenijos vaistų nėra, terapijos skatina pacientus užmegzti draugiškus santykius su girdimais balsais.

Kaip pavyzdį T.Luhrmann pateikė vieną pacientą iš Olandijos, kurio vidiniai balsai skatino jį valandų valandas studijuoti budizmą. Jam su „vidiniais demonais“ pavyko susitarti, kad jis kasdien budistų maldas kalbės ne mažiau ir ne daugiau kaip vieną valandą. Po šio susitarimo ir girdimi balsai aprimo, o jo gydytoja galėjo sumažinti jam skiriamų vaistų dozę.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(23)
(1)
(22)

Komentarai ()