Ar genialumas paveldimas? Koks likimas ištiko A. Einšteino vaikus (1)

2016-08-22

Kodėl Alberto Einsteino vaikai nepaveldėjo didžiojo mokslininko IQ? Toks klausimas pasirodė svetainėje „Quora“ – sudėtingų klausimų ir unikalių atsakymų bei gilių įžvalgų tinkle.

Toliau pateikiame „Forbes“ paskelbtą inžinieriaus Adrieno Lucaso Ecoffeto „Quora“ atsiųstą atsakymą.

A. Einsteino vaikai tikrai nepaveldėjo genijaus intelekto koeficiento (IQ). Bet tik su tam tikromis išlygomis. Pirmiausia reikia apsvarstyti IQ paveldėjimo galimybes.

IQ išties dažnai paveldimas. Jo paveldimumą lemia genai. Atlikus daugelį tyrimų tokia tikimybė vertinama 50–70, o kartais ir 90 proc. Tačiau kalbant apie neeilinio intelekto žmonės, būtina atsižvelgti į tam tikrus veiksnius.

Visų pirma, A. Einsteino vaikai, aišku, turėjo ir motiną, taigi, IQ galėjo paveldėti ir iš jos. A. Einsteino žmona Mileva Marić taip pat buvo gana gabi ir sumani.

Tiesą sakant, ji tam tikra prasme prisidėjo prie kai kurių savo vyro atradimų. Visgi tokia protinga kaip A. Einsteinas ji nebuvo, todėl ir vaikų IQ A. Einsteino turėtajam prilygti negalėjo.

Antra, egzistuoja regreso, t. y. smukimo į žemesnį lygį teorija. Ja remiantis, ypatingais gebėjimais tam tikroje srityje išsiskiriančių tėvų palikuonys taip pat turės tos srities gebėjimų, tik jie nebus išskirtiniai.  Taigi, dviejų genijų vaikas gali būti toks pat genialus kaip tėvai, dar didesnis genijus arba – greičiausiai – pakankamai sumanus, bet tikrai ne genijus.

Dabar pakalbėkime apie A. Einsteino vaikus. Neturėtume pamiršti, kad A. Einsteino šeimą tiesiog persekiojo įvairios sveikatos problemos. Iš viso A. Einsteinas turėjo tris vaikus. Deja, dukrelė Lieserl mirė dar būdama kūdikis (tikriausiai sulaukusi tik vienų metukų). Akivaizdu, kad apie jos intelektą spręsti neįmanoma.

Jaunėlis sūnus Eduardas buvo daug žadantis medicinos studentas, bet susirgo šizofrenija, todėl didžiąją gyvenimo dalį turėjo praleisti gydymo įstaigose, kuriose taikomi primityvūs gydymo metodai labai pakenkė kognityviniams jo gebėjimams.

O štai vyresnysis A. Einsteino sūnus Hansas Albertas Einsteinas buvo tikrai puikus mokslininkas. Jis buvo hidraulinės inžinerijos profesorius Kalifornijos universitete Berklyje ir visame pasaulyje garsus nuosėdų judėjimo ekspertas. Galbūt šie įvertinimai skamba ne taip įspūdingai kaip žymiojo tėvo pasiekimai, bet apie išskirtinius protinius sugebėjimus spręsti tikrai galima.

Beje, H. A. Einsteino vaikai taip pat buvo kamuojami įvairiausių sveikatos problemų. Vyresnysis A. Einsteino sūnus turėjo keturis vaikus, bet tik vienas iš jų – Bernhardas Einsteinas – sulaukė pilnametystės.

Garsiojo A. Einsteino anūkas B. Einsteinas buvo pakankamai protingas ir sumanus. Jis tapo fiziku ir dirbo inžinieriumi JAV bendrovėse „Texas Instruments“ bei „Litton Industries“. Per savo gyvenimą B. Einsteinas patentavo ne vieną išradimą. Nors senelio genijui tai toli gražu neprilygsta, visgi reikia pripažinti, kad pasiekimai kalba patys už save.

B. Einsteinas turėjo penkis vaikus. Deja, patikimos informacijos apie kurį nors iš jų rasti nepavyko. Galima tik manyti, kad jų karjera panaši į tėvo: veikiausiai, jie pakankamai pasiekė kurioje nors mokslo srityje, nors tikrai ne tiek, kiek prosenelis.

Jokių duomenų apie A. Einsteino vaikų, anūkų ir proanūkių IQ nėra ir galutinių išvadų apie jų nuopelnus daryti, galbūt, nereikia. Tačiau visų aptartų žmonių moksliniai pasiekimai akivaizdžiai iliustruoja regreso, t. y. smukimo į žemesnį lygį, teoriją.

Kelių kartų atstovų skirtumai rodo perėjimą nuo vieno iš garsiausių pasaulyje fizikų prie puikaus specialisto konkrečioje mokslinėje srityje ir galop iki gerai vertinamo inžinieriaus.

Aut. teisės: delfi.lt

(39)
(31)
(8)

Komentarai (1)