Narkotikų poreikis neišnyksta ir po mirties - naujas mokslininkų atradimas, keičiantis supratimą apie narkotikų žalą ()

2017-01-11

Mokslininkai nustatė, kad narkomanų kūnas trokšta svaigalų net jiems mirus. Jie atrado mutavusį baltymą mirusių narkomanų kūnuose, kuris neišnyksta dar daugiau nei savaitę po žmogaus mirties, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“.

Mokslininkų teigimu, tam tikras baltymas narkomanų smegenyse, tiksliau, jų atlygio centre, mutuoja. Po atliktų skrodimų Austrijos mokslininkai atrado šį baltymą ir mirusių narkomanų smegenyse, kas leidžia teigti, kad iš esmės organizmas reikalauja narkotikų net ir po žmogaus mirties.

„FosB“ vadinamas baltymas smegenyse atlieka transkripcijos vaidmenį ir su kitomis molekulėmis dalyvauja signalo perdavimo ląstelėms procese. Teigiama, kad jis perduoda genetinę informaciją tarp ląstelių bei lemia, kurie genai bus įjungti, o kurie ne. „FosB“ yra dalis aktyvuojančio baltymo AP1, reguliuojančio genų pasireiškimą reaguojantį tam tikrus stimuliatorius, įskaitant stresą ir bakterines infekcijas.

Žmogui nuolat vartojant narkotikų, kaip heroinas, „FosB“ virsta „DeltaFosB“, kuris yra itin stimuliuojamas chroniško narkotikų vartojimo atveju ir net veikia tam tikrus augimo faktorius bei struktūrinius pokyčius (neuronų plastiškumą) smegenyse, maždaug toje jų dalyje, kuri yra atsakinga į atminties formavimą.

Įrodymų, kad modifikuotas baltymas tūno narkomano organizme ir po jo mirties, gavo Vienos medicinos universiteto Teismo medicinos fakulteto mokslininkai, kurie tyrė audinių pavyzdžius, paimtus iš penkiolikos mirusių heroiną vartojusių narkomanų smegenų.

„Itin jautrūs tyrimo metodai parodė, kad „DeltaFosB“ baltymo buvo aptinkama praėjus devynioms dienoms po žmogaus mirties“, – paaiškino mokslininkų komanda. Jie mano, kad gyvų žmonių organizme šis baltymas išlieka ir kelis mėnesius po to, kai jie nustoja vartoti narkotikų. Mokslininkai mano, kad toks atradimas leis sukurti specialių metodų narkomanams gydyti ir abstinencijos laikotarpiui lengvinti.

„Jeigu narkotikų poreikis smegenyse išlieka kelis mėnesius, labai svarbu suteikti žmogui pagalbos ir psichologinės paramos ilgesnį laikotarpį“, – sakė viena iš mokslininkų komandos narių Monika Seltenhammer. Dabar mokslininkai ketina tirti, kaip galima užkirsti kelią „DeltaFosB“ aktyvavimui.

Aut. teisės: delfi.lt

(19)
(4)
(15)

Komentarai ()