Atliekų antplūdis kelia nerimą: kaip šiukšlės patenka į mūsų maistą (Video) (1)

2017-05-01

Pastebėtas dar vienas šiukšlėmis užterštas vandenynas - Arkties vandenyne aptiktos dvi milžiniškos plastiko atliekų sankaupos ir tai dar ne viskas.

Nesuirusį plastiką praryja žuvys, o galiausiai - ir mes.

Išmetamas plastikas galop patenka į vandenyną, tai žinoma jau gana seniai. Milžiniškos šiukšlių sankaupos plūduriuoja Ramiajame vandenyne ir povandeninės srovės plukdo jas link vakarinių Pietų Amerikos krantų.

Visiškai neseniai paaiškėjo, kad plastiko atliekomis gerokai užterštas ir Arkties vandenynas, kadaise laikytas mažiausiai civilizacijos nuniokota laukinės gamtos oaze.

Žurnale „Science Advances“ pasirodė straipsnis, kurio autoriai skelbia apie maždaug 300 mlrd. įvairių plastiko gaminių, plūduriuojančių Arkties vandenyno paviršiuje.

Daugelis plastiko šiukšlių iškilo iš vandenyno gelmių dėl termohalinės cirkuliacijos. Tai viso pasaulio vandenynų cirkuliacija, kurią lemia vandens druskingumas bei temperatūra.

Pasirodo, su šilto vandens srove iš Atlanto vandenyną į Arkties vandenyną atplaukia ir plastiko atliekos.

Dauguma plastikinių butelių, žaislų, maišelių ir plastikinių daiktų kaupiasi dviejose nuošaliose zonose prie rytinio Grenlandijos kranto ir Barenco jūroje, į šiaurę nuo Norvegijos ir Rusijos.

Šios plastikos sankaupos sparčiai didėja ir greitai ims konkuruoti su Ramiojo vandenyno plastiko šiukšlių sankaupomis.

Dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos plonėja jūrą dengiantis ledas, o tai reiškia, kad mūsų dienomis lieka vis mažiau fizinių barjerų, galinčių sulaikyti atplaukiančių šiukšlių srovę.

Laikui bėgant veikiausiai pamatysime, kaip vietoje apsauginės vandenyno dangos išauga kelios salos iš plastikinių išsineštinio maisto dėžučių.

Arkties plastiko teršalai sudaro tik 3 proc. plūduriuojančių plastiko šiukšlių, likę plastiko atliekų procentai pasiskirstę po visus mūsų planetos vandenynų baseinus.

Tokios išvados padarytos po tyrimo šaltuose šiauriniuose vandenyse.

Tyrimui vadovavę Kadiso universiteto biologijos profesorius Andresas Cozaras Cabanasas sakė „The New York Times“ korespondentui esąs nustebintas savo komandos darbo rezultatų masto.

„Didėjant žmogaus veiklos mastams vis šiltėjančiame Arkties vandenyne ir susidarant vis didesniems plotams kauptis mikroplastikui, peršasi išvada, kad ateityje Arkties vandenynas gali būti užterštas plastiko atliekomis, – rašoma tyrėjų išvadose. – Dėl Arkties vandenyno ekosistemos unikalumo galimas plastiko atliekų antplūdis ypač kelia nerimą.“

Plastikas visiškai suyra maždaug per 450 metų, o iki tol jo dažnai netyčia praryja žuvys, kurias paskui valgome mes.

Kadangi kasmet vis daugiau plastiko šiukšlių patenka į vandenynus – apie 12,7 mlrd. kilogramų – tai reiškia, kad vis daugiau plastiko tampa mūsų raciono dalimi.

Kaip visada – kas kenkia aplinkai, kenkia ir mums.

Aut. teisės: delfi.lt

(5)
(1)
(4)

Komentarai (1)