Mokslininkai netyčia aptiko stulbinantį paradoksą: kaip smegenys „nuspėja“ ateitį, bet pats žmogus apie tai nieko nežino (Video) (0)

2017-08-24

Mūsų smegenys ateitį spėja geriau, negu mes. Dalis mūsų smegenų suaktyvėja, kai žino, kad kažkas gaus sutelktinį finansavimą, netgi jei sąmoningai manome kitaip. Jei šis atradimas pasitvirtins ir veiks taip pat ir kitose gyvenimo srityse, neuroprognozavimas gali tiksliau įvertinti balsavimo apklausas ar netgi nuspėti finansų rinkų pokyčius.

Siekdamas patikrinti, ar įmanoma nuspėti rinkos elgseną, ištyrus nedidelę žmonių grupę, Brianas Knutsonas iš Stanfordo universiteto Kalifornijoje su komanda skenavo 30 žmonių smegenis, kol šie bandė nuspręsti, ar finansuoti 36 sutelktinio finansavimo interneto svetainės Kickstarter projektus.

Visi projektai buvo neseniai paskelbti prašymai dokumentiniams filmams. Visų dalyvių smegenys buvo skenuojamos, kol šie apžiūrinėjo kiekvienos kampanijos pristatymą ir aprašymą, o tada jie buvo klausiami, ar jie norėtų tą projektą paremti.

Kai po kelių savaičių Kickstarter kampanijos laikas baigėsi, 18 projektų gavo pakankamą finansavimą ir galėjo būti vykdomi. Peržiūrėdama dalyvių smegenų skenavimo rezultatus, komanda pastebėjo, kad smegenų regiono, vadinamo sutelktinio branduolio, aktyvumas skyrėsi, kai buvo svarstomi projektai, kurie vėliau pasirodė sėkmingi.

Numatymo paradoksas

Komanda ištreniravo algoritmą atpažinti šiuos smegenų aktyvumo skirtumus, naudodama 80 procentų projektų skenavimo duomenis, o tada patikrino programą su likusiais 20 procentų. Naudodamas vien nervinio aktyvumo duomenis, algoritmas sugebėjo numatyti, kurios Kickstarter kampanijos bus finansuojamos 59,1% tikslumu – geriau, nei būtų galima tikėtis, spėjant atsitiktinai.

Toks rezultatas nesutapo su pačių savanorių sąmoningomis mintimis. Vertinant kiekvieną pasiūlymą, savanorių buvo prašoma įvertinti kiekvieno projekto patrauklumą ir tikimybę sulaukti finansavimo. Kitaip nei sutelktinio branduolio skenavimo rezultatų atveju, šių vertinimų tikslumas tebuvo 52.9% – nereikšmingai geriau, nei atsitiktinis spėjimas.

Knutsono komandą rezultatai taip apstulbino, kad ji pakartojo eksperimentą su naujais dalyviais ir naujomis Kickstarter kampanijomis – ir gavo tokius pat rezultatus.

„Tai išties stulbina,“ sako Stefan Bode iš Melburno universiteto Australijoje, „Bet jaučiu stiproką paradoksą: kaip gali smegenys „žinoti“, kas bus sėkminga, o žmogus – ne?“

Populiacijos prognozės

Šis skirtumas gali kilti dėl to, kad prieš priimant sprendimus, mes įvertiname įvairiausius faktorius. Pavyzdžiui, sutelktinio branduolio aktyvumas – siejamas su atlygio tikėjimusi – gali sustiprėti, rengiantis pirkti šokoladinį pyragaitį, bet kitos smegenų sritys gali įsiterpti, nurodydamos, kad derėtų laikytis dietos ar mažiau pinigų leisti užkandžiams.

Net jei nepirksite sausainio, sutelktinis branduolys kai kuriems žmonėms gali paimti viršų, ar paskatinti nusipirkti sausainį kitą dieną, paaiškina Knutsonas

„Jei galėtume dekonstruoti smegenyse veikiantį sprendimų priėmimo procesą, galėtume identifikuoti aktyvumą, rodantį, ką asmuo – vidutiniškai – galiausiai darys,“ sako Knutsonas. „Panašu, sutelktinio branduolio aktyvumas tam ir tinka. Tai galima praplėsti ir pritaikyti didesnei populiacijai.“

Bode spėja, kad paprasčiausias Knutsono rezultatų paaiškinimas yra kažkokia Kickstarterio projektų vizualinio pateikimo ypatybė, į kurią stipriai reaguoja sutelktinis branduolys, ir teigiamas ar neigiamas atsakas į šį stimulą ir numato sėkmę ilguoju laikotarpiu.

Jūs vs jūsų smegenys

Asmuo, prieš nuspręsdamas, ar projektas vertas jo paramos arba vertindamas tikimybę, kad kiti žmonės jį parems, gali nuspręsti neatsižvelgti į sutelktinio branduolio stimulą, ar lyginti jį su kitais faktoriais. Jie netgi gali nenutuokti apie pradinę teigiamą savo reakciją į projektą – sutelktinio branduolio aktyvumas pasireiškia pačioje sprendimo priėmimo proceso pradžioje, tad gali būti nesuvoktas sąmoningai. „Iš čia ir koreliacijos nebuvimas su savo paties prognozėmis, kuris projektas bus sėkmingas,“ sako Bode.

Bet, panašu, žiūrint vidutiniškai, atrodo, kad žmonės, dažniau kreipia dėmesį į sutelktinį branduolį, užuot jį ignoravę, kas paaiškina, kodėl nedidelės tiriamųjų imties šio regiono aktyvumas gali nuspėti didesnės populiacijos elgseną.

„Jei pradėsime suprasti šio fenomeno prigimtį, tai galėtų būti didelis žingsnis populiacijos elgsenos prognozavime, ir gal būtų pritaikomas kitose srityse, tarkime sveikatos ir finansinių sprendimų priėmime,“ sako Bode.

Atsižvelgimas į kitas smegenų sritis gali dar labiau sustiprinti smegenų skenavimo prognostinę galią. Kai Knutsono komanda ištreniravo algoritmą visų smegenų aktyvumu, Kickstarter projektų rezultatą jie sugebėjo numatyti 67 procentų tikslumu.

Knutsonas sako, kad toks neuroprognozavimas galėtų būti naudojamas balsavimo rezultatų prognozavimo patobulinimui, ar tokiose situacijose, kai tiriama grupė nėra reprezentatyvi, ar kai nėra aišku, kas yra tikslinė auditorija. „Yra tokių sričių, kur reprezentatyvi imtis ne visada gerai tinka prognozavimui – balsavimas yra puikus to pavyzdys. Čia galėtų padėti neuroaktyvumas.“


Helen Thomson

Žurnalo nuoroda: The Journal of Neuroscience, DOI: 10.1523/jneurosci.1633-16.2017

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(14)
(9)
(5)

Komentarai (0)