Po angies įkandimo Lietuvoje moteris negalėjo atsigauti tris savaites - ką daryti, kad taip nenutiktų, ir kaip gydomi tokie įkandimai? ()

2017-10-25

Lietuvoje yra tik viena nuodinga gyvatė – angis, tačiau susidūrimai su ja mūsų miškuose – ne tokie jau reti. Tuo įsitikino pelkingoje vietoje spanguoliavusi Teresė. Jei ne draugė, ji gal net būtų numojusi ranka į įkandimą, nes jis buvo panašesnis į uodo įgėlimą. Laimė, į mišką su drauge jos buvo atvykusios automobiliu, todėl laiku pasiekė ligoninę. Taigi mėgstantiems laiką leisti miške patartina žinoti, kaip elgtis tokiose situacijose.

Buvo taip silpna, kad sunkiai galėjo vaikščioti

„Dar stiklinės nebuvau pririnkusi, kai pajaučiau kažkokį caktelėjimą. Nemačiau, kas tai, tik pastebėjau kraštelį kažkokio rudo padaro. Pati norėjau nekreipti dėmesio – pagalvojau, gal nieko nebus, rinksiu uogas toliau. Tačiau draugė subarė, kad negalima taip juokauti. Tuomet ir pati pamačiau du dantukus. Supratau, kad įkando gyvatė. Tas įkandimas visai neskausmingas, tarsi uodas įgėlė. Kartais uodai netgi skaudžiau gelia. Po to svarstėme – gal ant uodegos užmyniau. Matyt, mergina užpyko, kad neleidau jai „pasipliažinti“. Buvo tokia graži diena, šilta. Gal ji išsidrėbusi kaitinosi saulėje.

Kai po 20 minučių iš tos balos pasiekėme mašiną, pradėjo pirštai tinti, kol važiavome, jau ir plaštaka ištino. Ranka atrodė baisiai – išmušė juodai mėlynomis dėmėmis, tinimas beveik pasiekė petį, tapo skausmingi sąnariai. Nieko negalėjau daryti su ta ranka, nebuvo jėgos, net pirštai nesilenkė. Miegoti galėjau tik aukštyn iškėlusi ranką, kitaip skaudėjo. Kai ateidavo pamatuoti kraujo spaudimo, atrodydavo, kad ranka nuo pulsavimo sprogs. Kitos rankos man negalėjo liesti, nes joje buvo kateteris“, – pasakojo pašnekovė.

Ligoninėje ji praleido dešimt dienų. Tačiau čia gavo tik priešalerginį gydymą, kuris taikomas įgėlus vapsvai ar širšei. Taip pat buvo skystinamas kraujas, varomi iš organizmo skysčiai, kad nuodai greičiau pasišalintų, skirti antibiotikai uždegimui gydyti. Nors egzistuoja specialus priešnuodis nuo gyvatės įkandimų, moteris suprato, kad ligoninė jo neturi. Esą šis priešnuodis pagamintas nuo kitų gyvačių, ne tų, kurios yra Lietuvoje, todėl gali padaryti tik dar daugiau bėdos ir sukelti papildomų komplikacijų.

„Patikėkite, buvo labai blogai. Atsimenu, kai iš ligoninės išėjau, galvojau – griūsiu ar negriūsiu. Beveik iki dabar niekur kojos iš namų nekėliau, nes neturėjau jėgų. Užeidavo toks silpnumas, kad, atrodo, tikrai tuoj krisi, galva svaigsta“, – pasakojo pensinio amžiaus moteris.

Kaip apsisaugoti nuo gyvačių

Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė pasakojo, kad žmonių susidūrimų su gyvatėmis dažnumas labai priklauso nuo orų. Gyvačių įkandimų pagausėja, kai būna labai staigus atšilimas, pavyzdžiui, kai pavasarį pabunda alkanos gyvatės. Kuo orai šiltesni, tuo jos aktyvesnės.

Žmogus su gyvate gali susidurti miške grybaudamas ar uogaudamas, kai užklysta į jų mėgstamas vietas. Taip pat daugėja atvejų, kai gyvatės atšliaužia į pamiškėse esančias sodybas. Netgi buvo atvejis, kai gyvatė užklydo į vaikų darželio teritoriją ir įkando vaikui. Laimė, tai buvo mažas gyvačiukas, priešingu atveju viskas būtų baigęsi liūdniau.

Todėl žmonėms, kurie turi sodybas pelkingose ar kitose gyvačių mėgstamose vietose, patariame šienauti žolę, vengti tokių vietų, kuriose gyvatės galėtų slėptis, pavyzdžiui, malkų krūvų, ir naikinti graužikus, nes gyvatės aplink namus ieško maisto. Jei namuose yra graužikų, gyvatėms tai traukos šaltinis, tačiau į namus jos paprastai nelenda.

Ką daryti įkirtus gyvatei

„Įkirtus gyvatei, pirmiausia reikėtų nusiraminti, jos negaudyti, nes ji gali sėkmingai įkasti antrą ir trečią kartą. Esame turėję tokių atvejų. Lietuvoje yra vienintelė nuodinga gyvatė – angis, todėl tikrai nereikia jos gaudyti ir vežti rodyti gydytojams. Galūnę, į kurią įkąsta, reikia mobilizuoti – pavyzdžiui, ranką parišti skarele ir stengtis jos nejudinti. Jei yra galimybė, ant įkandimo vietos galima uždėti sauso šalčio ir, aišku, vykti į artimiausią ligoninę.

Jokiu būdu nereikia galūnės užveržti, nes nuėmus timpą ir atlaisvinus užveržtą vietą toksinis šokas būna dar stipresnis. Buvo atvejis, kai žmogui gyvatė įkando į bevardį pirštą ir jis iš karto nenusiėmė žiedo. Pirštas pradėjo tinti ir, jau ligoninėje nukirpus žiedą, visi nuodai iš piršto plūstelėjo į kraują ir sukėlė toksinį šoką, kuris jau yra gyvybei grėsminga komplikacija“, – aiškino L.Gruzdytė.

Kas vyksta po įkandimo

Pasak gydytojos toksikologės, įkandus gyvatei pirmiausia pasireiškia skausmas ir vietinė reakcija, t. y. galūnė pradeda rausti, tinti. Tynimas gali būti išreikštas pakankamai smarkiai. Pavyzdžiui, jeigu įkasta į kulkšnį, koja gali sutinti net iki liemens, ranka – iki pažasties, būna skausmingi judesiai, vieta aplink įkandimo vietą pamėlynuoja. Taigi paprastai įkandimas atrodo gana baisiai. Kuo įkandimas yra arčiau galvos, veido, tuo jis pavojingesnis.

„Paprastai gyvatės įkandimą galima atpažinti pagal dvi dantų žymes, nors esame turėję atvejų, kai gyvatė kando per batą ar šonu, todėl liko tik viena žymė. Tokiais atvejais būna sunku atskirti nuo vabzdžio įkandimo, ypač kai pats žmogus nepastebėjo gyvatės“, – teigė pašnekovė.

Kaip gydoma

Angies įkandimai yra rimta situacija, dažnai sukelianti rimtų pavojų, bet mirtinų atvejų beveik nefiksuojama, nes angies nuodai nėra tokie grėsmingi kaip kitų gyvačių.

„Anksčiau priešnuodžiai būdavo skiriami tik tuo atveju, kai yra rimta sisteminė reakcija. Šiuo metu gydymo gairės sugriežtintos ir paprastai priešnuodis skiriamas visais atvejais, kai yra audringa vietinė arba sisteminė reakcija. Tačiau jo tikrai ne visada reikia. Būna netgi tokių situacijų, kai įkandimo žymė yra, o reakcijos beveik nėra, nes gyvatė buvo neseniai pasimaitinusi ir dar neturėjo nuodų. Vis dėlto priešnuodžio terapija nėra visai „nekalta“, toks gydymas gali sukelti savas komplikacijas, nes tai svetimas baltymas. Būtent todėl jis neskiriamas, jei gydytojai nemato tokios būtinybės. Paprastai turime dviejų rūšių priešnuodžius. Vienas jų yra nuo penkių Europoje paplitusių gyvačių, kitas – tik nuo angies įkandimų“, – pasakojo medikė.

Priešnuodis efektyviausias praėjus ne daugiau kaip 6 valandoms po įkandimo. Būtent todėl rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Tam tikrais atvejais, suleidus vaistus, žmogus netgi išleidžiamas toliau gydytis į namus.

Kartais reakcija į gyvatės įkandimą būna labai audringa – įkąsta galūnė greitai tinsta, ją skauda, atsiranda silpnumas, pykinimas, gali kristi kraujospūdis, prasidėti dusulys, vėliau dėl audinių pažeidimo gali vystytis inkstų nepakankamumas, kitos gyvybei grėsmingos komplikacijos. Tokiais atvejais skiriamas gydymas priešnuodžiais, kartais reikalingi kraujo krešėjimą mažinantys vaistai, atsiradus infekcijai – antibiotikai.

Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Inga Saukienė

(20)
(0)
(20)

Komentarai ()