Ar glifosatas sukelia vėžį? Teismas Monsanto paskyrė 289 milijonų dolerių kompensaciją - visame pasaulyje nuskambėjusi byla ir ką sako mokslininkai (3)

2018-08-16

Ar herbicidas sukelia vėžį? Remiantis praėjusios savaitės Kalifornijos teismo nutarimu, taip. Monsanto, žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų kompanijai buvo nurodyta išmokėti 289 milijonus dolerių Dewayne'ui Johnsonui, žemdirbiui, kuris teigia, kad mirtiną vėžį jam sukėlė Roundup ir RangerPro produktai, kuriuose yra glifosato.

Ši nutartis paskatino Greenpeace pasiūlyti apriboti herbicidų pardavimą ir nusmukdė motininės Monsanto kompanijos Bayer akcijas. Tuo tarpu Thérèse Coffey, JK vyriausybės aplinkos apsaugos ministrė, puolama dėl jos reiškiamos netiesioginės paramos tvitu, kuriame ji pranešė apie rengimąsi „panaudoti nuostabųjį Roundup!”.

Bet nors prisiekusieji nutarė, kad Johnsono vėžį, Ne Hodžkino limfomą, tikriausiai sukėlė glifosatas, tokio ryšio santykį pagrindžiantys įrodymai – itin silpni.

„Nemanau, kad yra kokių nors tinkamų mokslinių įrodymų,” sako Kembridžo universitete vėžio epidemiologiją tyrinėjantis Paul Pharoah. Paprasčiausiai nežinome, ar glifosatas buvo tikroji vėžio priežastis šiuo ar kuriuo kitu atveju, sako jis.

2015 metais Pasaulio sveikatos organizacijos padalinys, Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), peržiūrėjusi įrodymus, sakė, kad glifosatas yra „galbūt karcinogeniškas”.

Nėra įrodymų

Bet Pharoah teigimu, šis sprendimas kontroversiškas. IARC nerado visiškai jokių įrodymų iš žmonių tyrimų, o įrodymai iš tyrimų su gyvūnais – neįtikinami: kai kuriuose tyrimuose nustatyta padidėjusi tam tikrų auglių rizika, naudojant itin dideles dozes, tuo tarpu kituose tyrimuose ryšio nenustatyta.

O konkrečiai, nebuvo Johnsonui išsivysčiusios Ne Hodžkino limfomos rizikos padidėjimo įrodymų. „Tai keista,” sako Pharoah. „Istorija nenuosekli.”

IARC rezultatai dar labiau išskirtini, nes atskiri glifosato saugumo patikrinimai, kuriuos atliko Europos Maisto saugumo žinyba, Europos chemijos agentūra ir JAV Aplinkos apsaugos agentūra padidėjusios vėžio rizikos nenustatė.

Kito PSO padalinio atliktas patikrinimas taip pat išsiaiškino, kad žiurkėms jis nebuvo karcinogeniškas, nors pelių, gavusių itin dideles dozes atveju, tokios tikimybės atmesti negalėjo. JK Vėžio tyrimų centras sako, kad yra „mažai įrodymų”, jog žmonėms, paveikstiems labai didelių dozių, rizika gali padidėti, bet normalaus lygio rizikos įrodymų nėra.

Kita problema, kad nėra tikėtino mechanizmo. Vėžys paprastai kyla, pažeidus DNR, ko glifosatas nedaro.

Pharoah priduria, kad žiuri atsargumas suprantamas. Didelių korporacijų vykdytų įrodymų, kad jų produktai kenksmingi, slėpimo istorija yra ilga ir gėdinga – ryšys tarp tabako ir vėžio ar iškastinio kuro ir globalaus atšilimo yra akivaizdūs to pavyzdžiai.

Bet nėra įrodymų, kad ir šiuo atveju tai vyksta. Buvo atliktas ne vienas nepriklausomas tyrimas, kuriame ryšio nerasta. Viskas gerai būti atsargiems ir dera įtariai vertinti didelių kompanijų, teigiančių, kad jų parduodami chemikalai nekenksmingi, teiginius, bet konkrečiu glifosato atveju, tikimybė, kad jis sukelia vėžį, yra įsitaisusi tarp nulio ir nepakankamai reikšmingo, kad vertėtų jaudintis.

Tom Chivers

www.newscientist.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(3)
(10)
(-7)

Komentarai (3)