Naujo tyrimo rezultatai atskleidė netikėtą miego vaidmenį žmogaus sveikatai ir ligoms ()

2018-12-25

Šiais laikais žmonės vis labiau ir labiau skuba – dėl to vis mažiau laiko skiriama miegui. Tačiau miegas yra itin svarbus žmogaus organizmui, o prieš kelerius metus atliktas tyrimas tik sustiprina šį teiginį. Pasirodo, miego metu išvalomi toksinai, kurie prisikaupia per dieną. Šie rezultatai demonstruoja potencialiai naują miego vaidmenį žmogaus sveikatai ir ligoms.

Mokslininkai ir filosofai jau seniai svarsto, kodėl žmonės miega, ir kaip tai veikia smegenis. Miegas yra svarbus išsaugant prisiminimus. Jis taip pat atlieka atstatomąją funkciją. Miego trūkumas neigiamai paveikia argumentavimą, problemų sprendimą, dėmesio skyrimą detalėms ir kitus aspektus.

Daktarė Maiken Nedergaard ir jos kolegos iš Ročesterio medicinos universiteto neseniai atrado sistemą, kuri išvalo atliekamas chemines medžiagas iš smegenų. Cerebrospinalinis skystis – skaidrus skystis, supantis galvos ir nugaros smegenis – teka pro smegenis įvairiais kanalais, supančiais kraujagysles, tai vadinama glimpatine sistema.

Mokslininkai taip pat sako, kad glimpatinė sistema iš smegenų audinio gali pašalinti toksiškus baltymus, vadinamus beta amiloidais. Beta amiloidai kaupiasi pacientų, sergančių Alzheimerio liga, smegenyse. Tuo tarpu kitas tyrimas parodė, kad beta amiloidų kiekis smegenyse sumažėja miego metu. Savo naujame tyrime mokslininkai mėgino patikrinti hipotezę, kad miegas turi įtakos beta amiloidų išvalymui, reguliuojant glimpatinę sistemą.

Mokslininkai įmaišė dažų į cerebrospinalinį skystį pelėse ir stebėjo smegenų aktyvumą, sekdami dažų judėjimą gyvūnų smegenyse. Kaip skelbta žurnale „Science“, minėtas skystis beveik nejudėjo, kai pelės nemiegojo. Ir priešingai – kai pelės miegojo, skystis jų smegenyse judėjo itin greitai.

Skirtumas dėl skysčio judėjimo smegenyse sąmoningumo ir miego būsenose gali atsirasti dėl to, kad esant sąmoningumo būsenoje, skysčiui tiesiog nėra kur judėti. Kad patikrintų šią hipotezę, mokslininkų komanda pamatavo erdvės tūrį už smegenų ląstelių ribų. Jie išsiaiškino, kai pelės miegodavo, ši esktraląstelinė erdvė padidėdavo 60 proc. smegenų žievėje.

Vėliau mokslininkai nudažė pelėse esantį beta amiloidų skystį ir pamatavo, kaip ilgai jis užsibuvo smegenyse tiek kol pelės miegojo, tiek kol jos buvo sąmoningos. Miego metu beta amiloidų skystis dingo iš smegenų dvigubai greičiau.

Glimpatinę sistemą susitraukdamos ir išsiplėsdamos kontroliuoja gliulinės ląstelės. Hormonas noradrenalinas, kuris padidina budrumą, yra žinomas dėl savo savybės praplėsti ląsteles. Dėl šios priežasties mokslininkai išbandė, ar šis hormonas veikia glimpatinę sistemą. Pelėms buvo duoti vaistai, kurie blokuoja noradrenaliną, sukelia miegą ir padidina skysčių tekėjimą smegenyse – o taip pat išplečia esktraląstelinę erdvę. Šie rezultatai rodo molekulinį ryšį tarp miego/nemiego ciklo ir smegenų valymo sistemos.

Šis tyrimas rodo, kad yra galimybė, jog kai kurių nervinių ligų ar sutrikimų galima išvengti manipuliuojant glimpatine sistema. M.Nedergaard sako, kad šie atradimai suteiks didelę naudą gydant „nešvarių“ smegenų ligas – tokias kaip Alzheimeris. Anot jos, yra labai svarbu suprasti, kaip ir kada smegenys aktyvuoja glimpatinę sistemą ir išvalo toksinus. Visa tai perpratus, būtų žengtas svarbus žingsnis į priekį moduliuojant šią sistemą ir priverčiant ją dirbti efektyviau.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(10)
(2)
(8)

Komentarai ()

Susijusios žymos: