Gydytojas atskleidė, kodėl pabundate tik po antro kavos puodelio ir kodėl vis nėra energijos ()

2019-07-04

„Gydytojau, nebeturiu jėgų niekam, nuolat pavargęs, nėra energijos“ – frazė, kuri skamba gydytojų kabinetuose vis dažniau. Ir tai yra pagrindinis nusiskundimas, dažnai kitus simptomus iš paciento reikia traukti kaip lydeką iš vandens – lėtai ir atsargiai, bet nuosekliai, nes nutrūks, mat vis grįžtama prie pagrindinio simptomo – nėra jėgų, pavargau.

Oficialiai tokios diagnozės kaip nuovargis nėra. Taip, jis dažnai lydi kitus susirgimus ir kaip nusiskundimas tinka bet kokios ligos eigai ir net gali būti „užkoduotas“ diagnozėje kaip kokios nors virusinės infekcijos komplikacija (povirusinio nuovargio sindromas), tačiau „nuosavos“ diagnozės ir tyrimų ar gydymo neturi.

Tai, kam gi tada kalbėti apie tą nuovargį, jei jis tėra kitos ligos padarinys? Gydykime tą pagrindinę ligą ir viskas, dings ir nuovargis.

Deja, ne viskas taip paprasta. Taip ir nėra paprasta su diagnozės „kodavimu“.

Pacientui išėjus iš gydytojo kabineto reikia žinoti, kas jam, o gydytojui, kad pradėtų gydymą iš draudiko lėšų – diagnozės koduką.

Gilintis į nuovargio peripetijas teko prieš kelerius metus, kai labai užsitęsus nykiai, pilkai, tamsiai žiemai plūstelėjo jauni vos dvidešimtmečiai-trisdešimtmečiai pacientai, kurių pagrindinis nusiskundimas buvo nuovargis, silpnumas ir dėmesio stoka. Be peršalimų, be infekcijų, be kažkokių ypatingų radinių tyrimuose kas antras ar trečias peržengęs slenkstį nebegalėjo atlikti įprasto darbo ir tiesiog neturėjo jėgų. Būtų galima įtarti kokią keisto viruso ar tinginystės epidemiją, bet ne. Epidemija yra, bet ne infekcijos, o nuovargio. Jeigu kreiptumėtės į „daktarą Google“, tai, jei kamuoja toks nusiskundimas kaip nuovargis, jis pasufleruotų diagnozių įvairovę ir įtikintų, kad esate nepagydomas ligonis.

Jeigu atliktumėte madingus tyrimus, beveik visada galima rasti priežastį, mat nuovargis yra ir vitamino D stokos simptomas, ir pažengusios Laimo ligos. Ir kaip tyčia vitamino D tyrimai blogi beveik visiems, o Laimo ligos imunoglobulinas M yra silpnai teigiamas 15-30 procentų. Ir netgi vitamino atsargų papildymas ar antibiotikų kursas gali duoti pagerėjimą (bent jau dėl placebo efekto), bet po kurio laiko nuovargis grįš.

Galima ir depresiją diagnozuoti – simptomai visiškai koreliuoja, o kartais ir diagnozė bus teisinga, ir net gydymas (jei nesigriebti vaistų, o kreiptis psichologo pagalbos) padės.

Taip, dažniausiai visgi randame kokią „apčiuopiamą“ arba „ištiriamą“ priežastį. Galimai tikrą patologinį nuovargį be jokios aiškios priežasties per tuos metus mačiau tik vieną kartą, visais kitais atvejais pavyksta surasti, kas provokuoja ir, palyginus, greitai sukovoti su simptomais.

Moterims dažniausia galima nuovargio „laboratorinė“ priežastis – geležies trūkumas, vyrams po keturiasdešimt – testosterono sumažėjimas, abiems lytims – skydliaukės funkcijos sutrikimai. Bet tai „laboratorinė“ diagnozė ir tik viena iš priežasčių. Tos diagnozės ir priežasties reikia ir dokumentacijai, ir pačiam pacientui, nes pagrindinė priežastis niekam nepatinka.

Nepatinka draudikams ir ataskaitoms, todėl ir reikia rasti „koduojamą“ diagnozę, nes negi galima imti nedarbingumą, jei esi tiesiog pavargęs? Nepatinka gydytojams, nes nėra kaip greitai ir veiksmingai ką nors padaryti – na neišpjausi gi to nuovargio kaip kokios tulžies pūslės ar pakitusio apgamo, kad galėtum pasakyti: o toliau gydymas pagal gyvenamąją vietą. Ir pacientams nepatinka (kaip ir diagnozė „depresija“), nes visi nori ko nors brangiais tyrimais nustatomo (nes kitaip nepatikima) ir greitai išpjaunamo, kad paskui būtų galima gydytis pagal gyvenamąją vieta. O taip nebus.

Nes pagrindinė priežastis – mes patys. Mes, kurie ryte vos atsikeliame su klaikiausiu žadintuvo garsu (nes kiti garsai jau nežadina), pavargę nuo pat ryto, neišsimiegoję, tamsiomis gatvėmis automobiliu važiuojame į nemėgstamą darbą. Darbe prisimerkę paraudusias nuo monitoriaus šviesos akis bandome pabusti su antru puodeliu bitumo konsistencijos kavos, lygiagrečiai tos kavos sukeltą spaudimą ir širdies plakimą mažiname drebančia ranka pridegta cigarete. Pietums pasilenkę virš klaviatūros užkandame pirktinio sumuštinio su pamažinto riebumo majonezu. O grįžę su tamsa namo, pavargę gulim prisimerkę prie kito akis draskančio monitoriaus, bandydami atsipalaiduoti su kraftinio alaus ergonomišku buteliuku rankoje ir aukštai IMDb įvertintu meno kūriniu ekrane.

O reikia kitaip. Ryte reikia pabusti žvaliam, pabusti noriai. Ryte akims būtina gauti saulės šviesos – bent keliolikai minučių, kad smegenyse pasigamintų serotonino – laimės ir aktyvumo hormono. Fizinis krūvis ryte pratęs serotonino gamybą (su sąlyga, kad tai Jums patinkantis fizinis krūvis, o tam, kad atrastumėte patinkantį – reikia vis bandyti ieškoti), tad gal kelionė į darbą galėtų būti pėsčiomis, bent iki kitos, o ne arčiausios autobuso stotelės. Nepavyksta? Keliatės per anksti ir vis dar tamsu? Tai išeikite į lauką per pietų pertrauką, pasivaikščiokite ne iki artimiausios, o kiek toliau – iki jūsų mėgstamą maistą teikiančios maitinimo įstaigos. Pavalgykite pietų ne važiuodami mašinoje tarp darbų ar trupindami kruasaną ant klaviatūros, bet ramiai, su akis atpalaiduojančiu vaizdu pro langą ir pamaloninančiu skonio receptorius maistu. Vakare atsipalaidavimui pasirinkite ne alkoholį, o lengvą aktyvumą ne namuose (bus mažiau pagundų prigulti su pulteliu rankoje ant sofos) svečiai, miestas, menas, parkas, pakrantė, galiausiai tas pats filmas kine ar terasoje su kaimynais. Naktį miegoti laiku ir be „migdomųjų“ žydrųjų ekranų – mat iš serotonino, kurio dėl saulės šviesos prigaminote ryte, ir dieną tamsoje gaminasi melatoninas, kuris užtikrina miegą, o šalta ir mėlyna šviesa stabdo jo gamybą. Ir kitą dieną tas pats.

Nesąmonė, žinau. Juk tikrai ne to pas gydytoją einate, kad litanijos apie sveiką gyvenseną klausytumėtės. Sutinku. Trumpas poilsis, režimas ir minimali simptomų bei gretutinių ligų korekcija padeda prie įprastinio, ne patologinio nuovargio.

O jei yra patologinis nuovargis, šitų priemonių neužteks, nors jos ir yra būtinos. Tada jau įsijungia tokie sudėtingi mechanizmai, kad net ne savaitgalis, o visa atostogų savaitė neduoda pagerėjimo. Organizmas nebesugeba ilsėtis, jis nebesupranta, kad galima gyventi be streso. Ir įsijungia žalingi, vienas kitą palaikantys procesai.

Patologinį nuovargį nustatome, kai patį nuovargį, kuris trunka ilgiau nei pusmetį ir nepavyksta atsigauti nei per savaitgalį, nei per atostogas, o pavargsti net nuo menkiausio anksčiau įprasto darbo arba krūvio, lydi daugybė kitų simptomų.

Nemiga – negalima užmigti, užmigus pabundame, o pagrindinė bėda – kiek bemiegotume, nesijaučiame pailsėję.

Skausminiai simptomai – įvairūs, migruojantys, sunkiai apibūdinami skausmai, susiję arba ne su kitais dirgikliais.

Peršalimo simptomai – tai gerklės perštėjimas ir skausmas, limfmazgių padidėjimas, atsiradęs jautrumas kvapams, maistui. Dėmesio stoka, išsiblaškymas, užmaršumas, žodžių painiojimas, užmiršimas, jautrumas šviesai, sumišimas, triukšmo netoleravimas, galvos svaigimas, raumenų nusilpimas.

Prakaitavimas, galvos svaigimas keičiant pozą, širdies permušimai, pasunkėjęs kvėpavimas (pacientai dažnai sako: „sunku atsikvėpti, įkvėpti pilnais plaučiais“).

Patologinio nuovargio diagnozei būtina „turėti“ po kelis simptomus iš kiekvienos grupės šalia nuolatinio, pusmetį be pagerėjimo trunkančio nuovargio. Tokių pacientų nėra daug, bet artėjančių prie jų savo simptomais ir jų trukme, vis daugėja.

Gydymas, toks, kokio ateina pas gydytoją, yra. Tai ir galimų priežasčių korekcija, ir medikamentinis nuovargio, skausmo, dėmesio stokos simptomų mažinimas. Bet šalia tabletės ar lašelinės turi būti ir tai, kas nepatinka ir sudėtinga: tai ir psichoterapija, ir reabilitologo pagalba, ir, svarbiausia, režimas.

Tol, kol sumažės simptomų gali būti, kad ir nedarbingumo reikės, ir pas gydytojus kasdien pavaikščioti, bet esminis darbas – per gydymo laikotarpį išmokti tam tikras pamokas. Išmokti labiau mylėti save, o ne pareigas ar padėtį visuomenėje. Išmokti rūpintis savo kūnu ir siela, o ne reputacija ir banko sąskaita. Išmokti pabusti išsimiegojus ir noriai eiti į darbą. Išmokti skirti laiko sau, o ne brangiai įrangai namuose.

Todėl, jei vis dar pabundate tik darbe ir po trečio kavos puodelio, užmiegate neramiai ir po antros vyno taurės, nuolat skubate, nespėjate ir esate nuolat pavargę – tikrai laikas pagalvoti apie save. Skirkite laiko sau: pasitarkite su savo gydytoju, atlikite ramybės vardan tuos tyrimus, pasiimkite laisvų dienų ir pamatykite, galiausiai, rytinę saulę ne pro biuro langą.

Sveikos jums ir malonios vasaros.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Valerijus Morozovas

(41)
(2)
(39)

Komentarai ()