Aptiko tokį kristalą, kuris gerokai sutrikdė mokslininkus: Žemėje tokių nebūna (Video) ()

2019-08-12

Vienas kristalas, na, jis bent jau atrodo kaip kristalas, į Žemę atkeliavo kartu su itin retu meteoritu, nukritusiu rytinėje Sibiro dalyje. Nors per ilgus šimtmečius mokslininkai ir sukaupė daugybę žinių apie kosmosą ir Visatą – šis kristalas juos privertė gerai palaužyti galvą.

Prieš keletą metų mokslininkai rado nedidelį mineralo gabalą, kuris, vėliau paaiškėjo, susiformavo beveik iš karto po to, kai susikūrė mūsų Saulės sistema – kažkur prieš 4,5 mlrd. metų. Mineralas į Žemę atkeliavo kartu su meteoritu, žinomu kaip Khatyrka.

Nors kristalas ir yra pakankamai senas – nieko tai nestebino, labiausiai tyrėjai nustebo išvydę jo molekulinę struktūrą, kuri, iki tol buvo manyta, natūraliai egzistuoti negali. Tiesa, panašią struktūrą mokslininkams yra pavykę išgauti laboratorijoje. Tokie mineralai yra vadinami kvazikristalais, nes jų išorė primena kristalą, tačiau vidus yra visiškai į jį nepanašus.

Kas yra kristalas?

Kristalais mokslininkai vadina tuos mineralus, kurių atominė struktūra yra aiški ir pastovi. Kitaip sakant, kristalų atomai sudaro į groteles panašias figūras – jos visos yra identiškos ir pasikartojančios. Tuo tarpu kvazikristalai irgi turi groteles, tačiau jos nėra nei pastovios, nei identiškos. Kitaip sakant, kvazikristalų atominė sandara yra chaotiška ir mokslininkai sako, kad natūralioje aplinkoje jie susiformuoti paprasčiausiai negali.

Bet nors ir yra daugybė mokslininkų, kurie netiki, kad kvazikristalai atsiranda ir natūralioje aplinkoje – teorinės fizikos ekspertas Paulas Steinhardtas manė kitaip ir savo nuomonę galiausiai įrodė.

Būtent P.Steinhardtas kartu su savo komanda atrado šį kristalą, tiesa, pirma niekas nežinojo, kad jis į Žemę atkeliavo kartu su meteoritu. Todėl atlikus daugybę tyrimų ir analizių, mokslininkai priėjo išvadą, kad taip, Žemėje toks kristalas susiformuoti negali, tačiau jį pas mus galėjo atgabenti koks nors kitas kosminis objektas.

Rusijos astronomijos instituto direktorius Borisas Shustovas sutiko su tokia mokslininkų išvada ir sakė, kad meteorituose pakankamai dažnai atrandame naujų, dar nematytų mineralų. Taip yra dėl to, kad jie formuojasi visiškai kitokioje aplinkoje.

Tolimesni P.Steinhardto ir jo kolegų tyrimai parodė, kad tokie kristalai gali susiformuoti tik astrofizinėmis sąlygomis. Galiausiai komandai pavyko išsiaiškinti, kad kristalas buvo kitame minerale, žinomame kaip stishovitas (angl. stishovite).

Natūraliai, bet ne Žemėje

„Šis atradimas yra labai svarbus įrodymas, kad kvazikristalai gali atsirasti natūraliai, tačiau tik astrofizinėmis sąlygomis“, – teigia P.Steinhardtas.

Ši mokslininkų komanda galiausiai grįžo atgal į Sibirą, kad rastų daugiau kristalo, o, galbūt, ir meteorito pavyzdžių. Paieška buvo gana sudėtinga, nes kvazikristalai yra labai maži, nepaisant to, komanda pavyko rasti dar du egzempliorius – visi jie turėjo tik sau būdingą molekulinę struktūrą.

Khatyrka meteorito fragmentus tyrinėja ir kiti mokslininkai, pavyzdžiui, geologijos profesorius Chi Ma. Jis ir jo komanda yra atsakingi už 7 proc. visų naujų mineralų, rastų meteorituose. Tiesą sakant, C.Ma komanda atrado net 35 naujas medžiagas viename meteorite.

Šis kosmoso akmuo dar yra ypatingas ir dėl to, kad jo sudėtyje yra daug aliuminio, kuris dar nesioksidavo – tai pirmasis toks meteoritas, kurį mokslininkams pavyko rasti. Tuo tarpu visi trys kvazikristalai, kuriuos rado P.Steinhardtas ir jo komanda yra sudaryti iš aliuminio, geležies ir vario.

Mokslininkai sako, kad šis kristalas jiems suteikė labai daug naujos informacijos apie mūsų Visatą, tačiau kartu ji ir leido suprasti, kad dar daug ko apie ją nežinome. Galbūt didelė dalis žmonijos sukurtų mokslinių teorijų yra pritaikytos mūsų Žemei, o ne visam kosmosui.

Parengta pagal „The Vintage News“.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(17)
(2)
(15)

Komentarai ()