Didžiausias mokymosi žudikas: ardo neuronus ir neleidžia prisiminti (Video) ()

2019-10-08

Ar tiesa, jog mokantis naujų dalykų visada patiriame malonumą ar kad tie, kurie iš prigimties yra šalti, viską prisimena geriau? Kas yra didžiausias mokymosi žudikas? Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Albertas Skurvydas pateikia 7 mokymosi ir mokymo mitus, kurie atsirado dėl emocinio mąstymo.

Kiekvienam duotos ribos

„Pirmas mitas – mokymasis yra prasmingas ir tikslingas. Tai nėra visiška tiesa, nes daugelį dalykų išmokstame nei tikslingai, nei prasmingai. Antras – dažnai manoma, kad jei gerai, tinkamai mokomės, būtinai turime tai suprasti ir patirti džiaugsmą. Deja, tai nėra absoliuti tiesa, nes dažnai būna priešingai – daug dalykų išmokstame per kančias, patirdami įtampą ir tik dėl savo valios, o tik vėliau patiriame didelį džiaugsmą“, – pasakojo profesorius.

Trečia – pasak A. Skurvydo, priimta teigti, kad „karšta“ galva trukdo mokytis. Vis dėlto neseniai nustatyta, kad emocijos dažniau padeda nei trukdo mokytis.

Pavyzdžiui, jei klasėje vaikas sėdi šaltu veidu ir nejausdamas jokių emocijų, mokytis jam bus sunkiau ir neįdomiau nei tam, kuris bus emocingesnis. Taip pat kaip ir šaltas bejausmis mokytojas neišmokys geriau nei emocingesnis.

„Ketvirta, dažnai teigiama, kad mokymasis tiesiogiai priklauso nuo susidomėjimo, todėl dėstytojai ir mokytojai stengiasi sudominti mokinius. Deja, tai nėra absoliuti tiesa, nes neretai būna atvirkščiai, susidomėjimas ateina vėliau, nei kažką sužinome. Iš pradžių mokomės galvoje turėdami mintį „reikia“, o tik vėliau „man patinka“, – kalbėjo A. Skurvydas.

Penktas mitas, jog geras mokymas veikia tik per paskatinimus ir per bausmes. Vis dėlto daug dalykų galima išmokti ir be paskatinimo, ir be bausmių.

„Dažniausiai manoma, kad protingi žmonės mokosi greičiau. Tai šeštas mitas ir tai nėra universali tiesa. To, kuris pradeda mokytis giliai ir išsamiai, mokymosi procesas sulėtėja. O tas, kuris mokosi paviršutinišku būdu, turi greitesnį mokymosi procesą. Dažnai mokinys, kuris viską labai greitai išmoksta, gali sudaryti klaidingą įspūdį mokytojui, jog yra labai talentingas. Jis tiesiog turi gerą galvą, bet iš esmės tik pakartoja, ką mokytojas pasako, o ne analizuoja pats“, – sakė profesorius.

Paskutinis mitas – naudojant gerą metodiką, galima ir „beždžionę išmokyti kalbėti“. Taip nėra, sako A. Skurvydas, nes kiekvienam yra duotos savo ribos.

Trumpalaikė įtampa – gerai

„Didžiausias kokybiško mokymosi žudikas – stresas. Baimė suklysti prieš mokytojus, draugus, tėvus, kurie reikalauja puikių pažymių. Stresas iš pat pradžių pradeda žudyti neuronus, kurie yra pačiame smegenų priekyje, jie atsakingi už žmogaus mokymosi procesą“, – kalbėjo LSU dėstytojas.

Streso rūšys yra dvi: trumpalaikis ir lėtinis. Trumpalaikis jaučiamas vedant paskaitą, darant kažką naujo – jis yra naudingas žmogui. Tačiau, kai stresas tampa chronišku, smegenys pradeda irti. Lėtinis stresas – didžiausias mokymosi žudikas.

Stresas savo darbą smegenyse pradeda nuo neuronų naikinimo, kurie yra pačiame smegenų priekyje. Jie atsakingi už pačią protingiausią žmogaus fuknciją – mokytis, suprasti ir prognozuoti, taip pat už ilgalaikę atmintį.

Taip pat stresas ardo hipokampą – tarpinę atminties susiformavimo stotelę. Todėl net jei ir mokysimės gerai, tačiau po šio proceso patirsime stresą, iš mūsų galvos visa informacija tiesiog išgaruos.

Negana to, stresas sukelia tarsi grandininę reakciją. Kuo daugiau jo patiriame, tuo didesnė tikimybė, kad patirsime jį dar dažniau. Taip įvyksta todėl, kad pats stresas treniruoja smegenų dalį, kuri už jį atsakinga.

„Laikinas, kartais užklumpantis stresas nėra blogai, blogis yra lėtinis, nuolat pasikartojantis stresas. Jis priverčia mūsų smegenis atrofuotis“, – sakė profesorius.

Po vienos dienos lieka penktadalis informacijos

Pasak A. Skurvydo, seniai žinoma tai, kad visi esame labai skirtingi ne tik savo išvaizda, bet ir mąstymu, smegenų veikla.

„Vokiečių atliktas tyrimas apie holistinį ir analitinį mąstymą parodė labai įdomius rezultatus. Kad būtų aišku – analitinis mąstymas susideda iš detalių, taisyklių, principų, visa visuma yra tarsi išmontuojama į atskiras dalis ir vėliau sukonstruojama atgal.

Holistinis stengiasi pažinti visą visumą“, – pasakojo LSU profesorius.

Tyrimas parodė, kad Europoje ir Amerikoje dominuoja analitinis mąstymas, o Azijoje – holistinis. Tai du skirtingi mąstymo stiliai, taigi, pedagokika ir mokymas irgi smarkiai skiriasi.

„Mes, taip pat ir vakariečiai, mokomės nuo molekulės iki visos visuomenės. Rytuose atvirkščiai, bando parodyti visą visumą, o tik vėliau, jei reikia, mokosi apie molekules. Kalbant apie mokslą mokytis, vienas iš pačių svarbiausių dalykų yra geras emocinis klimatas klasėje. Įdomu ir tai, kad viskas, ko mokėmės, yra užtvirtinama mūsų smegenyse tuo metu, kai ilsimės“, – sakė A. Skurvydas.

Profesorius pasakoja, kad pagal tyrimus, per pirmas 20 minučių užmirštame 40 proc. ką tik išmoktos informacijos, per valandą net pusę jos, po 9 valandų atmintyje lieka tik iki 30 proc. tą dieną išgirstų naujų žinių, o po dienos lieka tik 20 proc. Ir tai negarantuotai, mat penktadalis informacijos lieka tik tada, kai po mokymosi dar pasikartojame ir nepatiriame streso po to.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Gabrielė Grinkaitė

(20)
(4)
(16)

Komentarai ()