Alergija – šių laikų rykštė (Konkursinis straipsnis) ()

2019-12-12

Dažnai žmonės susidūrę su alergija, nežino nuo ko pradėti. Gydymas vaistais kartais būna neefektyvus ir po kurio laiko alergija gali vėl atsinaujinti, todėl reikia vykti pas specialistą ir atlikti tyrimus, o ne užsiiminėti savigyda namuose.

Taigi pirmiausia, kas yra alergija?

Alergija – tai ypač jautri organizmo reakcija alergenams (kai kuriems aplinkos faktoriams: cheminėms medžiagoms, mikrobams bei jų veiklos produktams, maisto produktams ir kt.), į kuriuos kiti visai nereaguoja. Pirmą sykį alergenams patekus į organizmą, jame per 2-21 dienas (priklausomai nuo alergeno kiekio, organizmo savybių) susidaro antikūnų, vadinamų imunoglobulinais. Jau esant pakankamam antikūnų kiekiui ir vėl patekus specifiniam alergenui (prieš kurį yra pasigaminusių antikūnų), gali įvykti alerginė reakcija.

Šiais laikais yra daug alergijos rūšių, tačiau šios yra pagrindinės:

1. Žiedadulkių alergija. Tai organizmo reakcija į medžių, žolių, gėlių žiedadulkes, kurios būna ore jiems žydint (pavasarį – vasarą).

Pavasaris ir vasara sunkiausias laikas tiems, kuriuos vargina žiedadulkių alergijos. Ši labiausiai paplitusi alergijos forma vadinama polinoze. Žiedadulkių alergija – tai alerginė liga, kurią sukelia netinkama imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes. Jos iš aplinkos nusėda ant nosies, burnos ir akių gleivinių, patenka į bronchus, kontaktuoja su oda ir jautriems žmonėms sukelia alergijos simptomus.

Žiedadulkių alergijos simptomai: nosies užgulimas, vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies, čiaudulys, akių perštėjimas, dusulys, sausas kosulys, bėrimai.

Alergija žiedadulkėms gali sukelti dilgėlinį bėrimą, edemą, bronchinę astmą ar jos paūmėjimą yra žinomi net migrenos atvejai, taip pat žiedadulkių epilepsija. Patekus žiedadulkėms į virškinamąjį traktą su maistu, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, ūmūs pilvo skausmai ir odos bėrimas.

Alergija žiedadulkėms gali sukelti alerginį rinitą ar rinokonjunktyvitą.

2. Alergija dulkių erkutėms. Tai alergija į dulkių erkučių išskyras, išmatas, kurias jos skleidžia mūsų aplinkoje.

Erkutės – tai mikroskopiniai organizmai, kurie gyvena namų dulkėse ir namų apyvokos daiktuose: patalynėje, čiužiniuose, sofose, lovose, kilimuose, užuolaidose. Erkutės minta mūsų odos mikrodalelėmis. Kiekvieną dieną vidutiniškai mes prarandame apie 1 – 2 gramus odos dalelių, kurios „pamaitina“ apie 1,5 mln. erkučių per dieną. Erkutės išgyvena 2 – 4 mėnesius ir sparčiai dauginasi. Alergija dulkių erkėms – viena dažniausių astmos priežasčių visame pasaulyje.

3. Alergija namų dulkėms – tai alergija įvairiems namų aplinkoje esantiems alergenams ar jų mišiniui, pvz., audinių pluoštui, naminių gyvūnų plaukams, pelėsiams.  

Dažniausiai alergija būna katėms ar šunims, bet pasitaiko alergijų žiurkėms, pelėms, jūros kiaulytėms, paukščiukams, arkliams, karvėms ar naminiams paukščiams. Gyvūnų alergenai yra baltymai, kuriems patekus ant odos ar įkvėpus, sukeliama alerginė reakcija, nes išsiskiria histaminas, kuris sukelia tinimus, ašarojimą, šienligės ar astmos simptomus.

Naminių gyvūnų plaukuose, seilėse ar šlapime esantys baltymai gali sukelti alergines reakcijas, tokias kaip akių ašarojimą, nosies išskyrų padidėjimą, astmos priepuolį, dilgėlinę, atopinį dermatitą.

4. Alergija maisto produktams – tai reakcija į tam tikrus maisto produktus, kurių suvalgius iš karto prasideda alerginė reakcija.

Alergija maistui yra nenormali, padidėjusio jautrumo kai kuriems maisto produktams organizmo būklė. Kiekvienam, tokią organizmo būklę turinčiam asmeniui gali būti padidėjęs jautrumas skirtingiems maisto produktams. Suvalgius tokio maisto, po kurio laiko gali prasidėti alerginė reakcija, liga. Dažniausiai sutinkami alergenai yra kiaušiniai, riešutai, pieno produktai, karvės pienas, soja, žuvis.

Pagrindiniai alergijos maistui požymiai:

  1. Patinimai,
  2. Niežulys,
  3. Dilgėlinė,
  4. Bėrimai

5. Vabzdžių sukelta alergija – tai organizmo reakcija į tam tikro vabzdžio įgėlimą, kuomet jis įleidžia nuodus žmogui į organizmą (pvz., bitės įkandimas).

Lietuvoje nėra oficialios statistikos kiek kasmet nuo vabzdžių sukeltos alergijos miršta žmonių, tačiau paskaičiuota, jog kitose Europos šalyse tokių mirčių būna apie 60. Vabzdžių įgėlimai ne tik skausmingi — jie gali baigtis ūmia alergine reakcija. Net ir nealergiškiems žmonėms gali būti pavojinga, jei širšė įgelia į gomurį ar liežuvio šaknį. Vabzdžių nuodams alergiškiems žmonėms net ir vienas įgėlimas gali būti mirtinas. Įgėlus bitelio lieka geluonis, priešingai, nei įgėlus vapsvai ar širšei. Geluonį reikia būtinai pašalinti. Geluonies neištraukus, į organizmą patenka maksimali nuodų dozė. Alerginę reakciją dažniausiai sukelia bičių nuodai. Pirmas įgėlimas nebūtinai sukelia reakciją, dažniausiai alergijai išsivystyti reikia keleto įgėlimų.

Alergija žmogui gali pasireikšti įvairiais požymiais ir simptomais:

  • Oda –  alergija pasireiškia niežuliu, pleiskanojimu, paraudimu, bėrimu, pūkšlėmis ir kt.
  • Kvėpavimo sistema –  alergija pareiškia apsunkintu kvėpavimu, sloga, bronchinės astmos simptomais.
  • Virškinimo traktas – žmogus viduriuoja , vemia, jam raižo pilvą ir pan.
  • Akys – alergija pasireiškia paraudimu, niežuliu, ašarojimu.
  • Širdies ir kraujagyslių sistema – gali išsivystyti stipriausia alerginė reakcija – anafilaksinis šokas, kurio metu žmogus gali netgi numirti.

Norint nustatyti kam alergiškas žmogus, reikia vykti pas alergologą, kuris padaręs reikiamus tyrimus, nustatys kam konkrečiai žmogus yra alergiškas.

Gydytojas paskirs gydimą, kuris gali būti:

1 etapas – alergeno vengimas

Esant alergijai žiedadulkėms, beveik neįmanoma išvengti alergenų. Esant alergijai namų dulkių erkėms ir naminiams gyvūnams, alergeno vengimas yra pirmas žingsnis, siekiant palengvinti alergijos simtomus. Tačiau daugeliu atveju alergenų vengimas nėra pakankamai efektyvi gydymo priemonė.

2 etapas – vaistai nuo alergijos

Vaistai nuo alergijos blokuoja histamino, leukotrienų receptorius, slopina alerginį  uždegimą. Tokiu būdu jie sumažina ar panaikina ligos simptomus. Sergant astma,  bronchų spazmo sukeltiems simptomams slopinti vartojami bronchus plečiantys  vaistai. Šie vaistai vadinami simptominiais, kadangi jie mažina, lengvina simptomus, bet, deja, nepašalina alerginės ligos priežasties. Jie vartojami, kai atsiranda  simptomų ir (ar) nuolatinei ligos kontrolei palaikyti. Nustojus juos vartoti, simptomų  vėl gali atsirasti.

3 etapas – alergenų specifinė imunoterapija (ASIT)

Tai vienintelis gydymo būdas, veikiantis alergijos atsiradimo priežastis.
ASIT tikslas – sumažinti paciento jautrumą alergenui (-ams), kartu pakeičiant imuninį  atsaką ir užtikrinant alergeno (-ų) toleravimą. Pradiniu (įvadiniu) gydymo etapu  alergeno dozės palaipsniui didinamos, toliau palaikomuoju etapu gydymas tęsiamas  3–5 metus, vartojant pastovią palaikomąją dozę. Jei pacientas gydosi pagal nurodytą  gydymo režimą, ASIT poveikis išlieka ilgą laiką net ir pasibaigus gydymo laikotarpiui.

Apibendrinimui: kol dar nėra alergijos, patariama vengti sintetinio maisto, namuose mažiau naudoti buitinės chemijos, taip pat vaisius ir daržoves apie 2 valandas numirkyti sodos tirpale prieš vartojant.

Austėja Kulionytė, Panevėžio „Vyturio“ progimnazija


Šaltiniai

  1. http://www.imunoterapija.lt/alergijos-gydymas/
  2. https://lt.wikipedia.org/wiki/Alergija
  3. http://www.imunoterapija.lt/pazinkime-alergija/alergiju-rusys-ir-simptomai/

Aut. teisės: Konstanta.lt
Autoriai: Austėja Kulionytė

(3)
(1)
(2)

Komentarai ()

Susijusios žymos:

Visi šio ciklo įrašai