Kofeino yra ir kavoje, ir arbatoje, tai kodėl šie gėrimai mus veikia skirtingai? ()

2019-12-16

Kofeinas arbatoje pirmą kartą buvo atrastas 1827 metais ir iš pradžių buvo vadinamas „teinu“. Vėliau paaiškėjo, kad arbatoje esantis „teinas“ yra identiškas kavoje esančiam kofeinui, todėl žodžio „teinas“ buvo atsisakyta.

Nors kofeinas arbatoje ir kavoje techniškai yra identiški, pojūtis yra skirtingas dėl trijų pagrindinių veiksnių:

  1. vidutiniame arbatos puodelyje yra žymiai mažiau kofeino, ypač kalbant apie žalią ir baltą arbatas – kadangi jų virimo laikas yra trumpesnis, o temperatūra – žemesnė;
  2. L-teaninas – amino rūgštis, randama arbatoje – turi atpalaiduojantį efektą, kuris kovoja su kofeino suteikiamu nervingumu, nesumažindamas budrumo;
  3. didelis kiekis arbatoje esančių antioksidantų sulėtina kofeino įsisavinimą, dėl ko kofeino kiekis organizme didėja palaipsniui, o budrumas išlieka ilgesnį laiko tarpą ir mažėja taip pat palaipsniui.

Dar vienas mitas, pasitaikantis lyginant arbatoje ir kavoje esantį kofeiną, yra tai, kad arbatoje kofeino yra neva daugiau nei kavoje. Jeigu lygintume sausą kavą ir arbatą, tai būtų tiesa – bet virtoje arbatoje kofeino yra mažiau nei kavoje. Mat 170 mililitrų talpos puodelyje mes naudojame vos 2 gramus arbatos, tačiau 10 gramų kavos tam pačiam kiekiui vandens.

2004 metais britų atliktas ir plačiai publikuotas tyrimas pažvelgė į vartotojų pasiruoštus 200 puodelių arbatos. Paaiškėjo, kad vidutinis kofeino kiekis klasikinės angliškos rytinės juodos arbatos puodelyje buvo 40 miligramų, kai kavos puodelyje – net 105 miligramus.

Arbatoje esančio kofeino kiekį lemia daugybė veiksnių – įskaitant virimo metodą bei laiką, taip pat plikymo procesą. Tyrimai rodo, kad lapų pozicija ant arbatmedžio turi įtakos arbatoje esančio kofeino kiekiui. Jauniausi ir aukščiausiai augantys arbatmedžio lapai turi didžiausią kofeino ir antioksidantų kiekį.

Didžiausią įtaką kofeino kiekiui turi vandens kiekis bei temperatūra – o taip pat ir plikymo laikas. Juodosios, ulongo, žaliosios ir baltosios arbatos lapai turi panašų kofeino kiekį. Tačiau 5 minutes verdančiame vandenyje plikoma arbata perduos žymiai daugiau kofeino, nei plikoma dvi minutes 80 laipsnių pagal Celsijų temperatūros vandenyje.

Nors sudėtinga (ir įprastai neteisinga) reikšti faktinius teiginius apie tai, kiek kofeino yra žaliojoje bei juodojoje arbatoje, tam tikri arbatų porūšiai išsiskiria dėl auginimo metodų (aukštai ar žemai augantys lapai), arbatų klasių (kininis arbatmetis ir asamika) bei atrenkami lapai (naujo ir seno auginimo).

Daug kofeino turintys ir labiausiai išsiskiriantys arbatų porūšiai yra šie: sidabrinės adatos (baltoji arbata), gyokuro (žalioji arbata), mača (žalioji arbata), asamo (juodoji arbata), ceilono (juodoji arbata) ir dardžilingo (juodoji arbata). Mažai kofeino turi genmaiča (žalioji arbata), „parakas“ (žalioji arbata), hojiča (žalioji arbata), kukiča (žalioji arbata) ir kimuno (juodoji arbata).

Be to, reikėtų turėti omenyje, kad maišeliuose esanti sutrupinta arbata perduoda daugiau kofeino nei biri arbata. Tai taip pat pasakytina ir apie susmulkintą birią arbatą.

Palyginimui, kava perduoda bent dvigubai daugiau kofeino, nei dauguma gaiviųjų gėrimų.

Pastaruoju metu daug nuogastaujama dėl galimų kofeino sukeliamų pavojų. Tolerancija kofeinui žmonių tarpe skiriasi ir yra paplitusi nuomonė, kad kofeinui netolerantiški žmonės turėtų vartoti arbatą be kofeino. Arbata be kofeino iš tikrųjų turi kofeino – joje vis tiek yra apie 5-10 miligramų kofeino, viename arbatos puodelyje.

Populiarus mitas, kad galima pačiam pasigaminti arbatą be kofeino, trumpai užplikius arbatą ir išpylus šį skystį. Manoma, kad tokiu būdu užplikius arbatą, kofeinas yra tarsi „nuplaunamas“. Tačiau tai nėra tiesa: kofeinas išsiskiria per ilgesnį laiko tarpą, todėl per pirmas 30 sekundžių išskiriama apie 20-30 procentų kofeino (šis kiekis priklauso nuo arbatos lapų bei jų apdorojimo proceso). Svarbu tai, kad antioksidantai bei kitos naudingos arbatoje esančios medžiagos yra išskiriamos greičiau nei kofeinas. Tad stengiantis „nuplauti“ kofeiną pirminio plikymo metu tuo pačiu dingsta ir naudingosios arbatos medžiagos.

Jeigu norite gerti arbatą be kofeino, tada vertėtų gerti žolelių arbatą. Visa tikra arbata atkeliauja iš to paties augalo – kininio arbatmedžio, kuriame yra kofeino. Tuo tarpu žolelių arbatos – tokios kaip ramunių, raudonoji ir pipirmėčių – išgaunamos iš augalų, o ne iš kininio arbatmedžio, todėl jos natūraliai neturi kofeino.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(22)
(3)
(19)

Komentarai ()