Kas labiausiai rizikuoja susirgti gripu? 20 situacijų ir pati didžiausia rizika ()

2020-01-07

Dvidešimt situacijų, kai sėlina gripas ir geriau nepasikliauti stebuklu. Taigi, jeigu jūs esate žemiau išvardytoje gripo komplikacijų rizikos grupėje, skiepai būtų geriausias sprendimas. Bet šiuo patarimu paprastai pasinaudoja tik 12 procentų Lietuvos gyventojų.

88 procentų piliečių pasirengę gelbėtis česnaku, medumi, ežiuole, vitaminu C ir kita liaudies medicina, kaip ir buvo dar prieš Lietuvos krikštą. Bėda ta, kad tos 20 situacijų susijusios su reikšmingai didesne plaučių uždegimo, širdies ir smegenų pažeidimo rizika.

1. Vyresni negu 65 metų pacientai,

2. Jaunesni negu 2 metų vaikai,

3. Sergantys bronchų astma,

4. Sergantys lėtine obstrukcine plaučių liga,

5. Sergantys cistine fibrozė,

6. Persirgę insultą,

7. Sergantys epilepsija,

8. Kenčiantys dėl protinės negalios,

9. Sergantys raumenų distrofija, cerebriniu paralyžiumi ar kitu panašaus sunkumo neurologiniu susirgimu,

10. Sergantys cukriniu diabetu,

11. Jeigu nustatyta įgimta širdies yda,

12. Sergantys koronarine širdies liga,

13. Sergantys širdies nepakankamumu,

14. Jeigu kūno masės indeksas 40 kg/m2 ir didesnis,

15. Jaunesni kaip 19 metų jaunuoliai, nuolatos vartojantys aspiriną,

16. Gaunantys chemoterapiją ir spindulinį gydymą,

17. Sergantys leukemija ar kita panašaus sunkumo kraujo liga,

18. Sergantys AIDS ar ŽIV nešiotojai,

19. Nėščios moterys ir pagimdžiusios prieš 2 savaitės,

20. Senelių namų gyventojai.

Ar įmanoma šią riziką bent šiek tiek valdyti, jeigu pacientai nepaskiepyti? Iš dalies taip. Būtent šioms pacientų grupėms gali būti efektyvus gripo gydymas antivirusiniais vaistais.

Gydymą antivirusiniais vaistais reikia pradėti kuo greičiau (geriausia, kai tik pakyla aukšta temperatūra, pavyzdžiui, 38,5oC) ar bent per 2 paras. Yra įrodymų, kad vaistai net paskirti 4-5 susirgimo parą padėjo hospitalizuotiems pacientams, tačiau ambulatorinėje praktikoje tokia pavėluota taktika nėra efektyvi ir paprastai nerekomenduojama.

Standartinė gydymo antivirusiniais vaistais trukmė – 5 paros.

Lietuvoje populiariausias oseltamiviras (ir inhaliuojamas zanamiviras) skiriamas 2 kartus per dieną. Tačiau ligoninėje vaisto gali būti skiriama ir ilgesniam negu 5 dienų gydymo kursui. JAV registruoti ir kiti antivirusiniai vaistai pavyzdžiui, baloksaviras, skiriamas vienkartine doze.

Oseltamivirą galima skirti vyresniems negu 3 mėnesių vaikams ir nėščiosioms.

Dažniausi oseltamiviro sukeliami šalutiniai poveikiai yra pykinimas ir vėmimas.

Net ir gaunat antivirusinį gydymą išlieka bakterinių komplikacijų rizika. C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas ir krūtinės ląstos rentgenograma gali būti naudinga, jeigu jūsų būklė po 4 gydymo dienų nei kiek nepagerėjo, vargina bjaurus kosulys, atsirado dusulys, galvos svaigimas, toliau karščiuojate ir išlieka didelis silpnumas. Tuomet gali tekti vartoti net antibiotikus.

Negerkite antivirusinių vaistų ir antibiotikų kaip papuola. Juos turi paskirti gydytojas ir tinkamą kursą.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Vytautas Kasiulevičius

(3)
(0)
(3)

Komentarai ()