Paveldėtas vėžio genas gali slypėti jūsų šeimoje: medikai atsakė, kada rizika susirgti padidėja net 50 proc. ()

2020-01-17

„Jau seniai pastebėta, kad kai kuriose giminėse yra dažnesni vėžiniai susirgimai. Genų sąrašas didėja, pagal tai, kaip mokslas vystosi“, – laidoje „DELFI diena“ sakė laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė, prof. dr. Sonata Jarmalaitė.

Vėžiu Lietuvoje serga 100 tūkst. žmonių. Siekdami mažinti baimes, mitus, didinti žmonių informuotumą apie tai, kas yra jų rankose, laidoje „DELFI diena“ Jums pristatome naują rubriką – „Svečiuose onkologas“. Kas savaitę čia studijoje pasitiksime Nacionalinio vėžio instituto ekspertus, kurie dalysis savo žiniomis ir atsakys į klausimus.

Pirmojoje laidoje pasistengsime suprasti vėžį – kada ir kodėl jis atsiranda, kiek kalta genetika, o kiek – gyvenimo būdas, ko mokslas šiandien dar nežino ir ko onkologai laukia ateityje.

Vėžinių susirgimų daugės

Laidoje medikai vienbalsiai sutarė, kad vėžys – klastinga diagnozė, kurią žmonės priima skirtingai.

„Nors yra daug žmonių, kurie serga vėžiu, bet kiekvieną žmogų tai paliečia asmeniškai ir skaudžiai. Mes drąsiname žmones ir sakome, kad vėžys nebėra mirties nuosprendis. Onkologija, kaip mokslas, žengia į priekį. Aš tikiu, kad ši rubrika padės nuimti blogąją skraistę nuo ligos, nes susirgimų daugės, taip sako statistika. Daugės todėl, kad mes gyvename ilgiau. Gyvenimo trukmė ilgėja, bet ilgėja su tam tikra kaina. Mes bandysime paaiškinti, kokia ši liga ir kokie galimi sprendimai“, – DELFI sakė S.Jarmalaitė.

NVI Onkourologijos sk. vedėjas, dr. Albertas Ulys tikino, kad vėžio gydymas priklauso nuo vėžio stadijos.

„Reakcijos, išgirdus šią diagnozę, yra labai įvairios. Priklauso nuo to, kiek pacientas informuotas, taip pat – ar liga išplitusi, kokios stadijos ir panašiai. Reakcijos – įvairios“, – tikino jis.

Iššūkis medicinai

Anot S.Jarmalaitės, didžiausias iššūkis medicinai yra tuomet, kai vėžys jau išplitęs, tuomet yra sudėtingiausia.

„Labai svarbu, kokioje stadijoje yra nustatyta liga, bet bendrai galime sakyti, kad ankstyvoje stadijoje nustatyta onkologinė liga yra pagydoma. 90 proc. tokių ankstyvoje stadijoje pastebėtų vėžių tikrai yra išgydoma. Jeigu liga nustatoma, kai yra išplitusi, žinoma, yra iššūkis medicinai, bet tai jau yra įveikiamas iššūkis ir galima prailginti gyvenimą“, – laidoje kalbėjo pašnekovė.

A.Ulio teigimu, kiekvienas navikas yra skirtingas.

„Tai lemia naviko pobūdis ir kaip jis susiformuoja, kokius turi agresyvius požymius. Kiekvienas navikas yra kaip kažkoks organizmas, kuris gyvena jūsų organizme. Jis labai perpranta jūsų organizmą, netgi daugeliu atvejų valdo jūsų organizmą. Pavyzdžiui, vėžio ląstelei reikia kraujotakos ir ji priverčia mūsų ląsteles, kad jam formuotų upes kraujo. Arba jam reikia kažkokio maisto kaului išardyti – pats vėžys paprašo, kad mūsų ląstelės ardytų, bet ne kiekvienas vėžys turi tokias agresyvias savybes. Kai kurios ląstelės yra gana taikios ir žmonės su jomis gali gyventi visą gyvenimą“, – tikino jis.

Tam pritarė ir S.Jarmalaitė, kuri pabrėžė, kad vėžio rūšių yra tūkstančiai.

„Kiekvienas navikas skirtingas. Yra gal 18 tūkst. rūšių kiekvienais metais. Jeigu pažiūrėtume molekulinį profilį kiekvieno naviko, jeigu tai ir būtų prostatos vėžys, kiekvienas jų bus skirtingas ir kiekvienas ligonis skirtingai reaguos į vaistus, į ligą. Ši liga yra labai kompleksiška ir sudėtinga“, – sakė ji.

Paveldimas vėžys

Daugelis pastebi, kad vis dažniau mūsų giminėse atsiranda žmonių, sergančių vėžiu. Pasiteiravus, kokią įtaką turi genetinis paveldimumas, profesorė tikino, jog labai svarbu periodiškai pasitikrinti.

„Jau seniai pastebėta, kad kai kuriose giminėse yra dažnesni vėžiniai susirgimai. Genų sąrašas didėja, pagal tai, kaip mokslas vystosi. Bet dabar genetiką klinikoje turime kalbėdami ne tik apie tuos 10 proc. vėžių, dabar atsirado, pavyzdžiui, krūties vėžio molekuliniai subtipai, kurie šiek tiek kalba apie ligos agresyvumą. Jie irgi nustatomi pagal genetinį profilį. Ligos pobūdis, o dabar ir vaistų parinkimas yra vadinamoji taikininė terapija. Naviko mėginys yra ištiriamas genetiškai, ypač jeigu tai yra išplitusi liga ir tada parenkamas vaistas, kuris veikia to profilio naviką“, – aiškino ji.

„Jeigu pirmos eilės giminėje (mama, tėtis) yra onkologinių atvejų, tuomet reikia suklusti ir eiti konsultuotis. Galima iš kraujo ląstelių pasakyti, ar yra polinkio genas“, – pridūrė S.Jarmalaitė.

Jeigu yra fiksuojamas paveldimas genas, tuomet yra ieškoma būdų ir instrukcijų, ką toliau žmogui daryti.

„Kiekvienas atvejis yra individualus, bet jeigu tai yra paveldėtas krūties ar kiaušidžių vėžio genas, tai jau rizika bus didesnė šioms onkologinėms ligoms. Vieniems yra siūloma stebėsenos programa, o kitiems, jeigu yra didelė rizika, siūloma pašalinti prevenciškai audinį.

Manau, kad tai tikrai nėra pabaiga, o tik pradžia, tai proveržis. Daug sprendimų dar laukia. Atrandame vis naujus vėžio genus, apie naujus paveldimus vėžius kalbame, o iš sukaupiamų žinių yra kuriami sprendimai. Vis daugiau atsiras veiksnių klinikoje, kurie sunkų metastazavusį vėžį pavers išgydomu, nes mes žinosime genetinį taikinį, kurį reikėtų užslopinti vėžinėse ląstelėse. Manau, kad įvairios ląstelių terapijos yra ateitis ir ji jau ateina į klinikas“, – sakė medikė.

Ieškoma instrukcijų ir metodų

Labai svarbu žinoti, kaip kancerogenai gali veikti kūną, jeigu žmogus turi vėžio paveldimumo geną.

„Jeigu giminėje yra nustatytas mutuotas vėžio genas, tai palikuonims rizika paveldėti tą mutaciją yra 50 proc. Bet tai yra tik rizika, tai nėra ligos rizika. Ne visi žmonės, turintys vėžio geno mutaciją, suserga vėžiu per savo gyvenimą. Kiekvieno geno ir kiekvienos mutacijos atveju tai yra tam tikras procentas. Tie, kurie turi riziką paveldėti, jie iškart gauna sprendimų sąrašą, instrukciją, o tie, kurie nesityrė, jie gyvena be instrukcijos ir nežino, kaip juos veikia kancerogenai“, – sakė S.Jarmalaitė.

Laidoje taip pat pasiteirauta apie vyrų sėklidžių vėžį. Anot A.Ulio, tai nėra labai dažnas vėžys.

„Sėklidžių vėžys nėra labai dažnas vėžys. Kiekvienais metais nustatome 33-36 sėklidžių vėžio atvejus, būna, kad trečdalis tų atvejų būna gana skausmingi, kiek įmanoma pacientai slepia tą ligą, kol ji pasireiškia limfmazgiuose ar dar kitur. O šiaip tai gana lengvai diagnozuojamas vėžys. Jeigu savo sėklidėse užčiuopsite kokį nelygumą, maudimą, visada reikėtų pasikonsultuoti. Tuomet mes irgi atliekame tam tikrus tyrimus. Jeigu ankstyva diagnostika, tada metodika yra pati paprasčiausia“, – kalbėjo jis.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Arnas Mazėtis

(4)
(1)
(3)

Komentarai ()