Trylikametis berniukas išėjo pagrybauti, o sugrįžo su vertingu archeologiniu radiniu ()

2020-01-28

Izraelyje gyvenantis berniukas išėjo pagrybauti, tačiau rado archeologinį artefaktą, kurį į paviršių iškėlė stiprus lietus.

Trylikametis Stavas Meiras iš Cezarėjos su šeima grybavo, kai pastebėjo ant žemės gulinčią akmeninę lentelę su graikiškais rašmenimis.

„Iš karto supratau, kad tai kažkas senovinio. Mokiausi archeologijos mokykloje su Izraelio senienų tarnybos (angl. Israel Antiquities Authority, IAA) specialistais, todėl galiu pasakyti, kas yra senovinis daiktas, o kas ne“, – sakė septintokas.

Berniukas apie savo atradimą iš karto pranešė vietiniams IAA specialistams – kurie nustatė, kad lentelė yra Bizantijos laikų.

„Ant lentelės užrašyta: Anastazijaus arba Anastazijos kapas. Ši lentelė greičiausiai nurodė, kurioje vietoje tas kapas yra“, – teigia IAA ekspertas Peteris Gendelmanas.

„Senovėje Cezarėja buvo populiarus miestas, kuriame gyveno turtingi žmonės. Lentelė yra laba kruopščiai pagaminta – o tai reiškia, kad kape buvo palaidotas pasiturintis žmogus. Ši lentelė dabar bus pridėta į panašių artefaktų kolekciją“, – pridėjo jis.

IAA berniukui įteikė padėką, jo mokykloje taip pat vyks speciali pamoka, kurioje jis papasakos apie savo atradimą.

„Mes džiaugiamės, kad S.Meiras taip pasielgė. Ši lentelė papildo mūsų žinias apie senovės Cezarėją. Skatiname ir kitus piliečius radusius senovinių artefaktų kreiptis į mus“, – sakė P.Gendelmanas.

Apie Cezarėją

Kaip rašo „Visuotinė lietuvių enciklopedija“, Cezarėja (Caesarea) buvo senovės ir viduramžių uostamiestis dabartiniame Izraelyje, į pietus nuo Haifos, kurį 20-9 m. pr.m.e. įkūrė karalius Erodas I Didysis.

Cezarėja iš pradžių buvo vadinama Stratono tvirtove – pagal įkūrėją Stratoną, kuris, kaip manoma, IV amžiuje prieš mūsų erą buvo Sidono valdovas. 96 m.pr.m.e miestą užėmė Judėjos karalius Aleksandras Janėjus ir miestas tapo Hasmonėjų karalystės dalimi, vėliau – laisvuoju miestu. Kurį laiką Cezarėja buvo Egipto valdovės Kleopatros valdžioje, bet galiausiai imperatorius Augustas jį grąžino Erodui.

Kadaise buvusį finikiečių uostą Erodas per 12 metų pavertė antru pagal dydį Palestinos miestu (pirmuoju buvo Jeruzalė) su giliavandeniu jūriniu uostu, akveduku, hipodromu ir nuostabiu amfiteatru, kurio liekanos pasiekė ir mūsų dienas.

Erodas pervadino miestą į Cezarėją – imeperatoriaus garbei – ir pusę miesto populiacijos sudarė žydai, o kitą pusę – kitų tautybių gyventojai (daugiausia romėnai), kas kėlė daug konfliktų.

6 mūsų eros metais Cezarėja tapo Judėjos valdytojų romėnų (prokuratorių) namais. Miestas išliko romėniškosios ir bizantiškosios Palestinos sostine.

Miestas buvo ir vienu svarbiausių ankstyvosios krikščionybės centrų. Tai buvo vieta, kur Jėzaus laikais valdė Poncijus Pilotas ir kur Simonas Petras atvertė romėną Kornelijų – pirmąjį ne žydą – į krikščionybę. Cezarėjoje taip pat dvejus metus buvo įkalintas apaštalas Paulius.

1265 m. Cezarėją sugriovė turkai. Išliko griuvėsiai: romėnų-bizantiečių miesto sienos, romėnų šventyklos, amfiteatro, hipodromo (20 000 vietų, ilgis 320 m, plotis 80 m), dviejų akvedukų, visuomeninių pastatų, bizantiškosios bazilikos su mozaikinėmis grindimis, kryžiuočių pilies.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(9)
(4)
(5)

Komentarai ()