Evoliucijos pokštai: kaip dalis dinozaurų sugebėjo išvengti visiškos mirties ir išgyveno iki šių dienų (4)

2020-02-05

Šiuolaikiniai paukščiai savo kilmę gali atsekti iki pat teropodų arba plėšriųjų dinozaurų – daugiausia mėsėdžių dinozaurų iš dinozaurų genealoginio medžio. Ką žvirbliai, žąsys ir pelėdos turi bendro su velociraptoriumi arba galinguoju tiranozauru? Visi jie gali atsekti savo kilmę iki dvikojų daugiausia mėsa mitusių dinozaurų, vadinamų teropodais, grupės. Pirmieji šios grupės atstovai Žemėje atsirado prieš maždaug 231 mln. metų Triaso periodo pabaigoje.

Ankstyvuosius paukščius labai daug kas siejo su jų giminaičiais teropodais, juos vienijo daug dalykų, įskaitant plunksnas ir kiaušinių dėjimą. Tačiau kai kurie požymiai, tokie kaip gebėjimas ilgai skristi plasnojant sparnais, senovės paukščius atskyrė nuo kitų teropodų, o galiausiai nulėmė tai, kaip atrodys šiuolaikiniai paukščiai (nors ne visi šiuolaikiniai paukščiai gali skraidyti).

Visi bent kiek skraidę dinozaurai jau seniai nebeegzistuoja. Tačiau ar galima paukščius vis dar laikyti tikrais dinozaurais? Vienu žodžiu, taip.

„Paukščiai yra gyvi dinozaurai, kaip kad mes esame žinduoliai“, – sakė Ostine veikiančio Teksaso universiteto Geologijos mokslų fakulteto profesorė ir skrydžio evoliuciją studijuojanti paleontologė Julia Clarke.

Nepaisant fizinių skirtumų, kurie skiria visus žinduolius nuo kitų rūšių, kiekvienas gyvūnas toje grupėje – tebeegzistuojantis ar išnykęs – gali atsekti tam tikras anatomines savybes iki bendro protėvio. Ir tai taip pat pasakytina ir apie paukščius, portalui „Live Science“ sakė J. Clarke.

„Jie yra susukę tvirtą lizdą ant vienos dinozaurų medžio šakos, – sakė ji. – Visos šiandien egzistuojančios paukščių rūšis yra vienos dinozaurų linijos – teropodų – palikuonys.“

Kas daro paukštį paukščiu?

Šiuolaikinių paukščių uodegos ir kūnai yra padengti plunksnomis. Jie turi nesuaugusius pečių kaulus, bedančius snapus ir priekines galūnes, kurios yra ilgesnės už jų galines galūnes. Jie taip pat turi plokščią kaulą prie uodegos, vadinamą pigostiliu. Kiti išnykę teropodai turėjo vieną ar daugiau šių savybių, tačiau tik šiuolaikiniai paukščiai turi jas visas, rodo Japonijos Fukujaus prefektūros universiteto Dinozaurų tyrimų instituto docentas Takuya Imai.

Primityvus paukštis iš Japonijos fukuipteriksas (Fukuipteryx) – prieš 120 mln. metų gyvenęs paukštis, kurį T. Imai aprašė praėjusių metų balandį, ir kuris buvo anksčiausias žinomas paukštis su pigostiliu, išlaikė struktūrą, kuri labai panaši į šiuolaikinės vištos pigostilį, anksčiau portalui „Live Science“ sakė T. Imai.

Tačiau primityvūs paukščiai vis dar turėjo daug bendrų bruožų su neskraidančiais teropodais, pažymėjo Pekine veikiančio Stuburinių paleontologijos ir paleoantropologijos instituto paleontologė Jingmai O'Connor, besispecializuojanti dinozaurų eros paukščių ir jų evoliucijos iš neskraidančių dinozaurų srityje.

Iš tiesų ankstyvieji paukščiai buvo „labai panašūs į dinozaurus“, lyginant su šiuolaikiniais paukščiais, sakė J. O'Connor. „Kai kurie jų turėjo ilgas reptilijos uodegas, dantis ir nagus ant kojų“, – pasakojo specialistė. O daugelis teropodų dinozaurų, kurie nebuvo paukščiai, turėjo tikrų plunksnų, sakė ji.

Paleontologai atskiria skirtingas gyvūnų grupes pagal tikslius subtilius kaulų ir kitų suakmenėjusių kūno dalių matavimus, „įskaitant ir įvairius nelygumus ir tuberkulas (apvalius iškilimus ant kaulo), kurie yra susiję su skirtingų raumenų grupių persiorganizavimu“, aiškino J. Clarke.

Šie morfologiniai duomenys vėliau paverčiami skaičiais, kuriuos apdoroja algoritmai, bandydami nustatyti, kokiais giminystės ryšiais gyvūnai susiję, sakė J. O'Connor. Naudodami šiuos algoritmus sistemoje, kuri vadinama kladistika, ekspertai gali atskirti senovinius paukščius nuo jų teropodų giminaičių.

Ankstyvi paukščiai

Ankstyviausias žinomas paukštis yra archeopteriksas, gyvenęs prieš maždaug 150 mln. metų ten, kur dabar yra pietinė Vokietijos dalis. Šis gyvis svėrė apie kilogramą ir buvo maždaug 50 cm ilgio. Fosiliniai duomenys rodo, kad ant jo uodegos ir kūno buvo plunksnų. Jo priekinės galūnės ir plunksnos taip pat leidžia teigti, kad archeopteriksas gebėjo skristi plasnodamas sparnais, kas dabar yra siejama su dauguma šiuolaikinių paukščių. Tačiau skirtingai nuo šiandieninių paukščių, archeopteriksas išsaugojo individualias savybes, kaip naguoti sparnų galai.

Paukščių iš ankstyvojo kreidos laikotarpio (prieš 145,5–65,5 mln. metų) fosilijos buvo aptiktos Šiaurės Rytų Kinijoje. Pavyzdžiui, konfuciusornio (Confuciusornis), kuris gyveno prieš maždaug 125 mln. metų ir turėjo snapą ir ilgas uodegos plunksnas. Tarp kai kurių tokių paukščių fosilijų, aprašytų 2013 metais, net buvo rasta ir meduliarinio kaulo – porėto audinio, aptinkamo lytiškai subrendusių paukščių patelių organizmuose.

Kiti fosiliniai įrodymai susiejo senovinius paukščius su šiuolaikiniais jų giminaičiais per virškinimo sistemą: buvo aptiktas kreidos laikotarpiu Kinijoje prieš maždaug 120 mln. metų paukščio iškosėto nesuvirškinto žuvies kaulo gumulėlis.

Skrisk, liepsnele, skrisk

Viena išskirtinių paukščių savybių yra jų gebėjimas skristi. Tam reikia didelių priekinių galūnių, kurios būtų padengtos asimetriškos formos plunksnų, bei galingų raumenų, aiškino J. O'Connor.

„Link paukščių evoliucionavusioje linijoje, labiausiai tikėtina, jog troodontidų (į paukščius panašių teropodų šeima) linijoje gebėjimas skristi atskyrė paukščius nuo jų artimiausių giminaičių neskraidžiusių dinozaurų“, – aiškino J. O'Connor.

Vėliau, vystantis gebėjimui skristi, smulkieji kaulai paukščių rankose „sumažėjo ir susijungė, kad sudarytų tam tikras kietas struktūras, kurios palaikė sparnų plunksnas“, sakė J. Clarke.

Kai kreidos laikotarpio pabaigoje išnyko neskraidantys dinozaurai, paukščiai ir toliau evoliucionavo ir įvairėjo, formuodami daugiau specialių savybių, susijusių su skraidymu, kaip, pavyzdžiui, krūtinkaulyje esanti kaulo ketera arba galingi krūtinės raumenys, kad galėtų plasnoti, aiškino J. Clarke.

„Krūtinės raumenys vis didėjo ir didėjo ir tai sietina su ta kaulo ketera. Ir visa tai išsivystė po gebėjimo skristi susiformavimo, kuris dabar būdingas egzistuojantiems paukščiams“, – sakė specialistė.

Dabar pasaulyje priskaičiuojama apie 10 tūkst. paukščių rūšių.

Paukščių dydis svyruoja nuo kolibrio iki stručio. Tačiau nepaisant jų skirtumų, jie visi yra kilę iš teropodų dinozaurų, kurie gyveno prieš 150 mln. metų.

Tad jeigu kitą kartą pagalvosite, kaip atrodė dinozaurai, kai jie vaikščiojo Žeme, jums nereikės žvelgti toli: tiesiog reikės pažvelgti į jūsų skrudintas bulvytes nusitaikiusią žuvėdrą, virš galvos karksinčią varną ar šalimais nuo šaligatvio trupinius lesantį balandį.

Aut. teisės: delfi.lt

(11)
(0)
(11)

Komentarai (4)