Profesorius patarė, kaip apsisaugoti nuo 40 lėtinių ligų: įvardijo ribą, kurią peržengus niekas nepadės ()

2020-02-22

Grįžę namo po sunkios darbo dienos krentate ant sofos ar išsitiesiate patogiame krėsle, o tada ten pat praleidžiate visą vakarą, kol susiruošiate miegoti. Toks poilsio būdas tikriausiai dažnas scenarijus kiekvienuose namuose. Tačiau yra blogų žinių – ilgiau užsisėdėjus, sveikatai nebepadės ir intensyvus sportas. Negana to, labai greitai jums padidės rizika susirgti 40 lėtinių ligų, o gyvenimas smarkiai sutrumpės.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Albertas Skurvydas trumpai ir aiškiai pasakė, kas vyksta kūne, kai sau leidžiame per ilgai patogiai sėdėti vienoje vietoje ir kaip tai paveikia gyvenimo trukmę.

1. Sumažės raumenų masė;

2. Raumenys nebegebės gerai panaudoti gliukozės;

3. Gliukozės atsargos kaupsis riebalų pavidalu raumenyse ir kepenyse;

4. Kepenys pradės produkuoti labai blogą mažo tankio riebalą ir trigliceridus;

5. Riebalų rezerve prasidės sisteminis uždegimas;

6. Raumenys nustos gaminti apie 300 natūralių vaistų – miokinų;

7. Dėl miokinų stokos ir sisteminio uždegimo silps imuninė sistema, tai didins maždaug 40 lėtinių ligų riziką;

8. Organizmo ląstelės pradės daugiau dirbti be deguonies, todėl padidės rūgštinė tarpląstelinė terpė, kuri stimuliuos vėžinių ląstelių augimą;

9. Nusilpus raumenims ir sumažėjus metabolizmui, neabejotinai aptings galvos smegenys, kurios visiškai nenorės judėti, bet norės gauti saldaus ir riebaus maisto;

10. Vaistai šiek tiek pagerins gyvenimo kokybę, jūs nurimsite ir dar daugiau sėdėsite;

11. Visa tai stimuliuos ieškoti dar patogesnio krėslo, nes bėgsite nuo streso. Tačiau tai tik apgaulė, nors yra ir geroji pusė – viskas pagreitės. Tai reiškia, nereikės per ilgai užsisėdėti! Galima sakyti, kad iš tiesų pabėgsite nuo blogo, streso pilno gyvenimo!

Atsistoti kas pusvalandį – privaloma

Pasak profesoriaus, raumenų masė ir jų patvarumas mažėja dėl žmogaus pasyvumo. Būtent krėslas ar sofa yra viena iš tokių vietų, kuriose kenkiame savo raumenims.

„Medicininis žurnalas „Lancet“ yra parašęs daugybę straipsnių, kad toks sėdėjimas arba fizinis pasyvumas yra milžiniška rykštė, padaranti įtaką 40 lėtinių ligų. Tai trumpina gyvenimą, blogina jo kokybę, vėliau didina išlaidas gydymui. Mūsų sveikatai kenkia sėdėjimas ant kėdės ar ant krėslo su atlošu, darbas kompiuteriu, netgi mašinos vairavimas, nes tokiu atveju nugaros raumenys visiškai nedirba. Todėl geriau sėdėti ant kėdės, kuri neturi atlošo“, – pasakojo prof. A. Skurvydas.

Žalą sveikatai daro, atrodo, ir visai neilgas poilsis ant kėdės. Vos 30 minučių neatsistojus ir nepajudėjus – ir kūnas jau pradeda po truputį nykti. Tačiau išeitis yra – nepatingėti ir praėjus pusvalandžiui atsistoti, šiek tiek pažingsniuoti. O tada ramia galva vėl galite trumpam prisėsti.

„Tyrimai rodo, jog žmogui per dieną sėdint maždaug 4 valandas su pertraukomis, didelė žala kūnui nepadaroma. Tačiau jei per dieną sėdime 5-6 valandas ar ilgiau, joks sportas vakare nebepadės, net jei sėdėdami darysite pertraukas“, – sakė pašnekovas.

Dar viena didžiulė klaida – grįžus namo po darbo dienos sėdėti tol, kol susiruošiate eiti miegoti.

„Pats blogiausias variantas, kai pavakaryje, grįžus po darbo, sėdime ilgiau nei 5 valandas. Tarkime, grįžtate 19 valandą ir iki pat vidurnakčio, kai einate miegoti, išsidrėbę sėdite ir žiūrite televizorių. Tokiu atveju, net jei žmogus intensyviai sportavo dienos metu ir maitinasi sveikai, apsisaugoti nuo 40 lėtinių ligų jau bus neįmanoma“, – perspėjo profesorius.

Todėl svarbu atsiminti, jog vakare ilgiausiai sėdėti galima 3 valandas.

Vis dėlto kartais būna ir taip, kad žmogus nori mankštintis, tačiau judant jam skauda nugarą, kojas ar kitus raumenis. Todėl pasirenkama paprastesnė išeitis – tiesiog nesportuoti.

„Mūsų kūne yra keli šimtai raumenų. Aš irgi dabar sėdžiu atsilošęs, nes mano čiurnos raiščiai yra plyšę. Tačiau, jei negali dirbti čiurna, negaliu vaikščioti, lieka dar keli šimtai raumenų. Galiu daryti pratimus rankoms, pilvo presui, nugarai. Skauda rankas – stiprink kojas, skauda kojas, bandyk kažką kitą. Svarbiausia, kad vieni ar kiti raumenys išvis dirbtų. Žinoma, jei skauda, kankinti savęs tikrai nereikia, bet laipsniškai didinant fizinį aktyvumą, skausmas išnyksta“, – patarė pašnekovas.

Įdomu tai, jog tuo metu, kai judame, kūnas išskiria skausmą slopinančias medžiagas.

„Kai kurie gydytojai pasakys, kad skausmo priežasties tai nemažina. Tačiau kiti sako, kad taip galima atstatyti sąnarių ar kremzlių darbą“, – sakė prof. A. Skurvydas.

Intensyviai judėti bent 300 minučių per savaitę

Ilgai sėdint, raumenys nebemoka panaudoti gliukozės. Profesorius paaiškino, kodėl taip gali nutikti.

„Pats didžiausias kūno organas yra raumenys, todėl, kai jie dirba, sunaudoja daugiausiai energijos. Pagrindinė energija yra greitai įsisavinama gliukozės pavidalu. Jei pavalgome, o ypač saldų maistą, o tada sėdime, gulime ir nevaikščiojame, gliukozė iš skrandžio pakliūna į kraujotakos sistemą. Raumenys jos nepaima, nes yra pasyvūs, todėl sumažėja insulinio jautrumas gliukozei. Kitaip tariant, raumenys nebesugeba panaudoti gliukozės, gautos iš maisto, – pasakojo prof. A. Skurvydas.

– Tokia gliukozė apsuka keletą ratų organizme, jos niekas nepanaudoja, tada organizmas mąsto, kad ją reikia padėti į atsargą. Ką tai reiškia? Kad ji yra padedama į riebalinius audinius.“

Po truputį kūne pradeda formuotis riebalinės ląstelės ir augti riebalai. Jei raumenys nepanaudoja gliukozės, prasideda ir išorinis, ir vidinis nutukimas. Būtent dėl šios priežasties po valgio privaloma pajudėti, kad išsiskyrusios iš skrandžio maisto medžiagos pakliūtų ten, kur reikia.

Be to, pasak profesoriaus, ir kepenys dirba daug blogiau, kai nejudame. O sportuojant išsiskiria medžiagos, skatinančios metabolizmą.

„Dar daugiau, jei judame, sveikos medžiagos išsiskiria ne tik iš kepenų, bet ir iš riebalinių ląstelių. Sportuojant mūsų organizmas pradeda kalbėtis: griaučių raumenys per miokinus su riebaliniais audiniais, kepenimis, – kalbėjo prof. A. Skurvydas.

– Toliau gerosios medžiagos keliauja per visą organizmą ir skatina metabolizmą, deguonies procesus, slopina uždegimus, gerina kvėpavimą, neleidžia augti vėžinėms ląstelėms, kauptis stresui. Taip organizmas tampa atsparesnis ir ligoms, ir nutukimui.“

Todėl, norint apsisaugoti nuo 40 lėtinių ligų, pagal naujausias rekomendacijas, per savaitę judėti reikia bent 300 minučių. Tačiau lėti pasivaikščiojimai į šį laiką nėra įskaičiuoti – kūnui reikia vidutinio ir didelio intensyvumo treniruočių. Tokių, kad tikrai suprakaituotume. Be to, per savaitę reikia skirti bent 40 minučių pratimams, kurie stiprintų raumenis.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Gabrielė Grinkaitė

(26)
(4)
(22)

Komentarai ()