Mokslininkai rado dar vieną kaltininką, kodėl pražyla plaukai - kalta ne tik senatvė (1)

2020-02-19

Dauguma mūsų su laiku pražylome - vieni greičiau, kiti - lėčiau. Dažniausiai žilumą siejame su stresu. Tačiau, Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai rado ir dar vieną kaltininką.

Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime Harvardo universiteto mokslininkai ne tik patvirtino, kad dėl streso žyla plaukai, bet ir išsiaiškino, kodėl dėl streso iš plaukų pašalinami pigmentai. 

Kodėl plaukai netenka spalvos dėl streso?

Remiantis ankstesnėmis teorijomis, ryšį tarp streso ir žilų plaukų lemia imuninė sistema arba su stresu susiję hormonai, tačiau dabar mokslininkai nustatė, kad taip nėra.

„Norėjome suprasti, ar išties esama šio ryšio, ir jei taip, kaip stresas lemia pokyčius įvairiuose audiniuose“, – teigė profesorė Ya-Chieh Hsu, Harvardo universiteto biologė.

Tyrimas

Harvardo komanda atliko daugybę eksperimentų, kurių metu buvo tirtas streso poveikis pelių kailio spalvai. Gyvūnams keletą dienų buvo keliamas stresas arba jie buvo raminami keturias valandas nuo pirmadienio iki penktadienio, tai buvo derinama su aplinkos pokyčiais, tokiais, kaip drėgnas guolis, greitas apšvietimo pakeitimas ar jų narvų pakreipimas.

Mokslininkai atmetė teoriją, kad kortizolis yra atsakingas už žilų plaukų atsiradimą, nes pelės, kurių organizmas jo negamino, vis tiek pražildavo.

„Keista, bet kai padarėme, kad pelės negalėtų gaminti į kortizolį panašių hormonų, jų plaukai vis tiek pražildavo, patyrus stresą“, – sakė Harvardo universiteto Bostone profesorius, regeneracijos biologas Ya-Chieh Hsu.

Mokslininkai nustatė, kad stresas sužadina nervus, susijusius su instinktyviu pasiruošimu kovoti. Tai mums padeda atpažinti grėsmes ir į jas reaguoti iš karto, nė nespėjus apie tai pagalvoti. Tuo metu pasigamina hormonas, kuris sunaikina kamienines ląsteles, reikalingas plaukų pigmentams gaminti.

Šios ląstelės vadinamos melanocitais. Tai grupė spalvą sukuriančių kamieninių ląstelių, randama giliai plaukų folikulų šaknyse, iš kurių auga nauji plaukai.

Dėl streso simpatinė nervų sistema išskiria cheminę medžiagą, vadinamą norepinefrinu, kurią pasisavina šalia esančios pigmentą regeneruojančios kamieninės ląstelės.

Norepinefrinas sukelia melanocitų ląstelių perteklių, todėl organizmas klaidingai supranta streso sukeltą ženklą, kuris signalizuoja apie naujų plaukų augimą. Galų gale spalvos rezervuaras išeikvojamas ir pigmentas nebepagaminamas.

„Kai pradėjome tai nagrinėti, numaniau, kad stresas kenkia organizmui, tačiau mūsų aptiktas neigiamas streso poveikis buvo žalingesnis nei įsivaizdavau. Po kelių dienų visos pigmentą regeneruojančios kamieninės ląstelės buvo prarastos. Kai jų nebelieka, pigmentas neberegeneruojamas. Patiriama ilgalaikė žala“, – tvirtino Ya-Chieh Hsu.

Tyrimo autoriai pabrėžė, kad stresas daro stipriai veikia įvairius organus ir audinius. Jis gali mokslininkams dar nežinomais būdais.

„Šiuo tyrimu sužinojome, kad neuronai gali kontroliuoti kamienines ląsteles ir jų funkcijas. Tai gali paaiškinti, kaip jie sąveikauja ląstelių ir molekulių lygmeniu ir kaip stresas susijęs su plaukų žilumu.

Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau labai mažai suprantame, kaip tai daro įtaką kamieninėms ląstelėms“, – sakė Ya-Chieh Hsu.

Parengta pagal bodyandsoul.com.au

Aut. teisės: Lrytas.lt

(13)
(6)
(7)

Komentarai (1)