Medicinos profesorius skelbia prognozes, kada Lietuva patirs tikrąjį susirgimų piką: koks yra didžiausias Lietuvos Achilo kulnas ir kodėl šiluma mūsų neišgelbės ()

2020-03-30

Medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalijo įžvalgomis, kada galime tikėtis Lietuvoje koronaviruso piko. Anot jo, tai galėtų būti gegužės pirmomis savaitėmis.

„Situacija nėra nei tokia bloga, kaip galvoja pesimistai, bet nėra ir tokia gera, kaip viliasi optimistai. Infekcijos plėtra pasaulyje atitinka klasikinę pandemiją. Jokios paslapties ir sąmokslo čia nėra. Susirgimų skaičius įvairiose šalyse augs, kol pasieks lūžio tašką, ties kuriuo situacija stabilizuosis“ , – savo „Facebook“ paskyroje rašo profesorius.

Jis teigia jau anksčiau savo paskyroje citavęs prancūzų ir švedų epidemiologus, kurie teigia, kad Italija epidemijos piką pasieks balandžio 9 dieną, Prancūzija – balandžio 14 dieną, Vokietija – gegužės 1 dieną, o Švedija tarp gegužės 26 dienos iki birželio 5 dienos.

„Tuo tarpu preliminarūs Vilniaus universiteto mokslininkų modeliai rodo pandemijos piką Lietuvoje pirmomis gegužės savaitėmis. Vadinasi, visą balandį gyvensime infekcijos kilimo kreivėje. Gali būti, kad oro temperatūros kilimas neturės tokio didelio teigiamo poveikio, kokio visi norėtumėme. Niekas to iki šiol nežino. Visgi nepaisant išaugusių registruotų naujų COVID-19 atvejų skaičiaus tokią situaciją priskirčiau prie bent iš dalies kontroliuojamos. Nors šiuo metu daugelis specialistų sutaria, kad registruotų atvejų skaičius atitinka tik dalį (10–40 proc.) realaus susirgimų skaičiaus ir tik kai kurie linkę šiuos skaičius dauginti dar iš didesnių skaičių, tikėtina, kad iki šiol sveikatos apsaugos sistemos apkrovimas yra saikingas“ , – teigia V. Kasiulevičius.

Šiuo laikotarpiu visi sukarščiavę turėtų būti traktuojami kaip sergantys koronavirusu

Jis atsako ir į klausimą, ką mes žinome apie ligos eigą iš Lietuvoje registruotų COVID-19 atvejų.

„Pasibaigus gripo sezonui, daug lengviau galime identifikuoti COVID-19 susirgimus. Infekcija prasideda gerklės skausmu, kosuliu, labai greitai atsiranda karščiavimas. Tai nebūdinga pavasariniams rinovirusams. Temperatūra yra pirmas ženklas verčiantis pagalvoti apie COVID-19. Mano nuomone, visi sukarščiavę šiuo laikotarpiu turėtų būti traktuojami, kaip sergantys šia infekcija, kol nebus paneigta kitaip. Sukarščiavus atsiranda ir kitų požymių, pvz. didelis nuovargis ir raumenų skausmas. Labai svarbus požymis yra dažnėjantis kvėpavimas. Jeigu suaugusio žmogaus kvėpavimo dažnis viršija 20 kartų per minutę, stiprėja kosulys ir prisideda dusulys karščiavimo fone, tikėtina, kad jums vystosi COVID-19 sukeltas plaučių uždegimas. Jeigu namuose turite vaistinėje ar medicinos reikmenų parduotuvėje įsigytą pulsoksimetrą, tikslinga išmatuoti deguonies įsotinimą SpO2. Jeigu šis rodiklis kelis kartus matuojant neviršija 94 proc. ir yra anksčiau įvardinti požymiai jūsų vieta tikrai ligoninėje“ , – teigia V. Kasiulevičius.

Gydymo galimybės

Profesorius kalba ir apie gydymo galimybes, kurios šiuo metu yra prieinamos Lietuvoje. „Kaip ir visas pasaulis Lietuvoje sunkesnės ligos eigos pacientų gydymui pacientams sutikus ir laikantis maksimalių saugumo standartų taikomas kol kas eksperimentinis hydrochlorokvino ir azitromicino derinys. Jo nauda pagrista in vitro tyrimais ir nedidelio paskelbto prancūzų mokslininkų tyrimo rezultatais, kuriame šiuo deriniu buvo gydyti 36 pacientai. Tokiu gydymu stengiamasi apsaugoti pacientų plaučius ir pagreitinti viruso išsivalymą is organizmo.

Gydymo pradžia teikia vilčių, tačiau kol kas nėra patikimų duomenų leidžiančių teigti, kad tokį derinį žmonės galėtų saugiai naudoti net tik ligoninėje, bet ir namuose gydant lengvus infekcijos atvejus. Reikia nepamiršti, kad tinkamai neprižiūrint minėtų vaistų kombinacija gali sukelti rimtus širdies veiklos sutrikimus. JAV yra mirusių pacientų, kurie patys ėmėsi tokio gydymo. Kaip matome iš Jungtinės Karalystės patirties – COVID-19 pneumonija yra blogesnė savo išeitimis ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Sveikatos sistemos perdegimas yra pats blogiausias košmaras tokiu atveju. Todėl medikams labai svarbi karantine esančių piliečių kantrybė, nes kuo mažiau žmonių užsikrečia, tuo efektyviau galime padėti jau susirgusiems“ , – teigia V. Kasiulevičius.

Lietuvos Achilo kulnas

Jis pabrėžia ir Lietuvos kovoje su pandemiją Achilo kulną. Tai – sveikatos apsaugos sistema. Profesorius teigia, kad problema slypi ne asmenyse, kurie nesilaiko karantino sąlygų. „Pastaruosius gali priversiti laikytis taisyklių policija. Bet užsikrečiantys ir į saviizoliaciją būriais keliaujantys medikai yra tik pandemijos pradžios prabanga, kurios nebegali šiomis dienomis sau leisti nei Italija, nei Prancūzija, nei Ispanija. Čia medikai dirba net sirgdami. Mažai kas girdi, kad Italijoje vykdydami savo pareigas jau mirė 50 medikų ir tai yra didelė ne tik žmogiška netektis.

Nebus medikų, nebus kam gydyti ne tik COVID-19, bet insultų, infarktų, onkologinių ligų ir psichikos ligų. Tik todėl Lietuvos medikų sąjūdis ir kitos medikus vienijančios organizacijos nenustoja kartoti, kad medikai turi būti saugūs“ , – teigia V. Kasiulevičius.

Jis akcentuoja, kad medicinos darbuotojai privalo turėti tinkamas apsaugos priemones, mokėti jomis naudotis ir mokėti tinkamai elgtis pandemijos metu.

„Deja, šias priemones teks taupyti netgi tuo atveju, jeigu žadėti milijonai respiratorių pasieks Lietuvą. Nuo šiol kiekvienas pacientas netgi pas šeimos gydytoją atvykstantis dėl nugaros skausmų gali būti užsikrėtęs COVID-19 infekcija, o vieno gydytojo užsikėtimas pasmerkia 2 savaičių izoliacijai mažiausiai 10 aplink susirgusį dirbančių medikų. Medikų siuntimas rotacijai į viruso užterštas gydymo įstaigas irgi nesprendžia jokių problemų, jeigu protrūkio židiniais tampa vis naujos gydymo įstaigos. O ir nuvykę rotacijai medikai kontaktuodami su likusiu personalu užsikrečia. Ir tokios viruso plitimo židiniais tapusios medicinos įstaigos ne tik nepadeda kontroliuoti, o netgi pačios platina infekciją. Galbūt geriau mažiau veikiančių gydymo įstaigų, bet tvarkingų, kuriose kiekvienas kontaktas ne tik su pacientu, bet ir su kolega turi būti vertinimas kaip kontaktas su COVID-19. Įstaiga, kurioje nedirba stipri infekcinių ligų kontrolės komanda gali šiandien užsidaryti. Ir kuo anksčiau, tuo geriau“ , – teigia V. Kasiulevičius.

Aut. teisės: delfi.lt

(21)
(3)
(18)

Komentarai ()