„O ką prarasite? Vartokite!“ Kaip hidroksichlorochinas tapo stebuklingu vaistu nuo koronaviruso ()

2020-04-14

Praėjusį savaitgalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas per savo dabar jau kasdienę Baltųjų rūmų koronaviruso trumpąją spaudos konferenciją ir vėl ragino amerikiečius gydantis nuo COVID-19 vartoti hidroksichlorochiną, antimaliarinį preparatą, kurio saugumas ir efektyvumas prieš koronavirusą dar nėra įrodytas, – rašo „The Guardian“.

„O ką prarasite? Vartokite! – šeštadienį ragino prezidentas ir gyrėsi, kad JAV prikaupė 29 mln. šio vaisto dozių. Sekmadienį, sulaukęs spaudos klausimų apie tokį agresyvų nepatikrinto preparato reklamavimą, jis tvirtino, kad nėra ko laukti klinikinių tyrimų pabaigos. – Prancūzijoje jie turėjo labai gerą testą. Bet mes neturime laiko to daryti ir sakyti: „Na, palaukime porą metelių, išbandykime jį laboratorijoje su mėgintuvėliais.“

O vyriausiasis JAV infekcinių ligų gydytojas dr. Anthony'is Faucis ne kartą įspėjo, kad nėra jokių aiškių įrodymų, kurie patvirtintų šio junginio vartojimo naudą. Paklaustas, ar hidroksichlorochiną galima vertinti kaip vaistą nuo COVID-19, jis kovo 24 d. sakė: „Atsakymas yra ne.“

Pasakojimas apie tai, kaip D.Trumpo administracija hidroksiclorochiną pavertė pateptuoju stebuklingu vaistu nuo koronaviruso pandemijos, yra šiuolaikiška pasaka apie dezinformaciją globalioje informacijos ekosistemoje. Dezinformaciją paskleidė neužtikrintumas, baimė, žiniasklaidos politinis šališkumas. Tikėjimas vaisto potencialu išgydyti pacientus, kurie užsikrėtė šiuo virusu, nuėjo visiškai neįtikėtiną trajektoriją: nuo nedidelės apimties tyrimo Prancūzijoje (tai tas D.Trumpo paminėtas „labai geras testas“) iki Silicio slėnio socialinių tinklų influencerių, „Fox News“ ir kol kas didžiausio reklamos ruporo – JAV Baltųjų Rūmų.

Bet iš tiesų, anot „The Guardian“, ši pasaka yra sena tarsi pati medicina: kai Romoje epidemija nužudė tūkstančius gyventojų, imperatoriaus Nerono asmeninis gydytojas paragino žmones naudoti seno „stebuklingo vaisto“ receptą, pasakojo Harvardo medicinos mokyklos (JAV) tyrėjas, medicinos istorikas Aaronas Shakow.

„Tokiu būdu Neronas bandė išlaikyti savo valdžios legitimumą katastrofinio įvykio metu. Epidemijos valdovams pavojingos“, – aiškino A.Shakow.

Tyrimas su daug trūkumų

Kovo pradžioje, kai koronavirusas pradėjo dideliu greičiu plisti po visą pasaulį, Marselyje (Prancūzija) dirbantys medikai pradėjo eksperimentą, kurio tikslas buvo patikrinti, ar hidroksichlorochinas – gerai žinomas vaistas nuo maliarijos – gali būti tai, ko tuo metu visiems labai reikėjo, – vaistas nuo koronaviruso.

Dauguma mažos apimties mokslinių tyrimų yra vykdomi dėl publikacijų akademiniuose žurnaluose ir toliau tų žurnalų niekur taip ir nenueina. Bet šis prancūzų tyrimas buvo visiškai kitoks. Dar iki tyrimo rezultatų publikavimo žurnale „International Journal of Antimicrobial Agents“ (IJAA) teisininkas, klaidingai tvirtinęs apie savo atstovavimą Stenfordo universitetui (JAV), vienos iš populiariausių JAV televizijų „Fox“ laidoje „Tucker Carlson Tonight“ paskelbė apie „šimtaprocentinį vaistą nuo koronaviruso“. Pakako vos kelių valandų, kad hidroksichlorochinas JAV prezidento būtų pakrikštytas „keičiančiu žaidimo taisykles“.

D.Trumpas hidroksichlorochiną išgyrė kovo 19 dieną. Iškart po to prasidėjo šio preparato eksporto kontrolė, tiekimo grandinės problemos, pasipylė pranešimai apie perdozavimus, mokslininkų nepasitenkinimas. Bet visos šios problemos nesugebėjo užgesinti JAV prezidento įžiebtos vilties. Visame pasaulyje ir įvairiausiose interneto bendruomenėse buvo kartojama, kad hidroksichlorochinas yra stebuklingas vaistas nuo COVID-19.

Tik viena bėda: tas nedidelės apimties tyrimas, kurio pagrindu užkurta ši vilties isterija, visai neparodo to, apie ką aiškina jo autoriai.

Visų vaistų klinikinių tyrimų auksinis standartas yra dvigubo aklumo principu vykdomi randomizuoti klinikiniai tyrimai (sutrumpintai – RCT). Paprastai tariant, tai reiškia, kad nei vaistą gaunantys pacientai, nei medikai, duodantys tą vaistą ar analizuojantys rezultatus, nežino, ar pacientas gauna tiriamąjį preparatą, ar placebą (arba „standartinį“ preparatą nuo vienokios ar kitokios problemos). Tokiu būdu apsisaugoma nuo šališko požiūrio ir išskirtinio dėmesio kuriai nors pacientų grupei. Be to, medikai neturi galimybės „atsirinkti“ pacientus, kurie pateks į tiriamąją, o kurie – į kontrolinę grupę. Ir pasistengiama pacientus paskirstyti taip, kad abi grupės būtų daugiau ar mažiau vienodos.

Prancūziško tyrimo atveju tiriamoji ir kontrolinė grupės buvo atrinktos iš skirtingų populiacijų: tiriamieji buvo visi pacientai, kurie buvo gydomi įstaigoje, kur dirbo ir tyrimo vykdytojai – Viduržemio jūros infekcinių ligų universiteto ligoninės institute Marselyje. Kontrolinės grupės pacientai buvo gydomi įvairiose kitose ligoninėse Prancūzijos pietuose. Be to, tiriamosios grupės amžiaus vidurkis (51,2 m.) buvo gerokai didesnis nei kontrolinės grupės (37,3 m.), tokiu būdu į rezultatus įtraukiant dar vieną kintamąjį, kuris gali neigiamai paveikti tyrimo rezultatų reikšmingumą. Tyrimas buvo „atviro žymėjimo“ – ir medikai, ir pacientai žinojo, kokį vaistą jie gauna. Be to, medikai kai kuriuos (bet ne visus) tiriamosios grupės pacientus papildomai gydė azitromicinu – dažnai vartojamu antibiotiku. Tai papildomai komplikavo tyrimo rezultatų vertinimo galimybes.

Bet už šiuos trūkumus kur kas svarbesnis buvo tyrimo autorių sprendimas, kaip matuoti ir aprašyti rezultatus. Dalyvauti tyrime iš pradžių buvo įtraukti 42 pacientai. Trys buvo perkelti į intensyvios terapijos skyrių. Dar vienas pacientas mirė, vienam gydymas hidroksichlorochinu nutrauktas dėl to, kad pacientą nuo šio vaisto pykino, vienas buvo išrašytas iš ligoninės iki tyrimo pabaigos. Likę 36 pacientai ilgainiui pasveiko, o šiuo vaistu gydytų pacientų organizmuose viruso neliko greičiau nei negydytų.

Jeigu visos žinios apie tyrimą apsiribotų tuo, ką skelbė kanalas „Fox“, – kad tai yra „šimtaprocentinio efektyvumo vaistas“ – galėtumėte pamanyti, jog keturi pacientai su prastais klinikiniais gydymo rezultatais (perkeltieji į intensyvios terapijos skyrių ir miręs) tiesiog pateko ne į bandomąją, o į kontrolinę grupę.

Be visi šie šeši pacientai – trys perkelti į intensyvios terapijos skyrių, miręs, išrašytas iš ligoninės ir tas, kurį pykino – iš tiesų priklausė tiriamajai grupei. Visi jie buvo išbraukti iš galutinių rezultatų, nes medikai nusprendė būtent taip matuoti ir aprašyti savo rezultatus: griežtai tik pagal nosiaryklės tepinėliuose išmatuojamą viruso kūnelių kiekį, matuojamą kiekvieną tyrimo dieną. Kadangi kai kurie pacientai buvo arba intensyvios terapijos skyriuje, arba išvykę, jų tepinėlių paimti nebuvo įmanoma, tad ir iš tyrimo galutinių rezultatų jie buvo pašalinti. O iš likusių 36 pacientų nosiaryklės tepinėlių tikrai buvo galima daryti išvadą, kad gydomiems pacientams virusas iš organizmo pasišalina anksčiau nei negydomiems.

Tokiu būdu eksperimentas, kuriame 15 proc. tiriamosios grupės pacientų ir 0 proc. kontrolinės grupės pacientų patyrė neigiamą gydymo baigtį, tapo tyrimu, kuris parodė „šimtaprocentinį efektyvumą“.

Praėjus dviem savaitėms po tyrimo publikavimo Antimikrobinės chemoterapijos tarptautinė bendruomenė, kuriai priklauso IJAA žurnalas, viešu pareiškimu nurodė, kad šios bendruomenės taryba „mano, jog tyrimą aprašantis straipsnis neatitinka bendruomenės keliamų standartų, ypač susijusių su įtraukimo į tyrimą kriterijų ir pacientų išskirstymo siekiant užtikrinti jų saugumą, išaiškinimo trūkumu“.

Pagrindinis Prancūzijoje atlikto tyrimo autorius Didier Raoult į žurnalistų klausimus neatsakinėjo.

Kalifornijos universiteto Irvine (JAV) visuomenės sveikatos profesorius Andrew Noymeris šio tyrimo rezultatus pavadino bereikšmiais. „Reikėjo atlikti randomizuotą, kontroliuojamą klinikinį tyrimą“, – sakė jis.

„Mintis, kad visi jau susėdome į gelbėjimo valtis ir tyrimams laiko nėra, yra tiesiog absurdiška. Jie jau galėjo tokį tyrimą atlikti. Jie jau dabar galėjo turėti tikrą atsakymą. Medikai dažnai vadovaujasi savo nuojauta ir gelbsti gyvybes, bet šiuo atveju nežinau... Jei jie būtų atlikę randomizuotą kontroliuojamą klinikinį tyrimą su talidomidu – preparatu, kuris sukelia apsigimimus – jo pavojingumas būtų nustatytas gerokai anksčiau“, – sakė A.Noymeris.

Iš Silicio slėnio į „Fox“ ir Baltuosius rūmus

Tai kaipgi šis įdomus, bet klaidingai atliktas mokslinis tyrimas iš Prancūzijos pietų pasiekė „Fox“ naujienų kanalą pačiu populiariausiu metu, o po to ir Baltuosius Rūmus?

Visai nestebina tai, kad hidroksichlorochino (ir jam chemiškai giminingo junginio chlorochino) tyrimai domina mokslininkus: tai yra jau seniai naudojami, gerai suprantami junginiai, potencialiai galintys pasižymėti gydomuoju COVID-19 poveikiu. Ankstyviausiuose COVID-19 protrūkių etapuose šio junginio tyrinėjimais užsiėmė Kinijos ir Pietų Korėjos mokslininkai, įskaitant laboratorinius tyrimus (t.y. vykdomus laboratorinėje lėkštelėje su ląstelių kultūroje auginamu virusu), kurių rezultatai buvo perspektyvūs, tačiau galutinių išvadų daryti neleidžiantys. Be to, tai buvo vienas iš keturių junginių, kuriuos Pasaulio sveikatos organizacija atrinko savo didelės apimties tarptautiniam klinikiniam tyrimui.

Ir nors ankstyvosiomis pandemijos dienomis hidroksichlorochinas į save patraukė dėmesį, kur kas daugiau dėmesio traukė kiti potencialūs vaistai, pavyzdžiui, bendrovės „Gilead“ gaminamas antivirusinis preparatas remdesiviras. „Google“ paieškų tendencijų duomenys rodo, kad didžiąją vasario dalį remdesiviro internetu buvo ieškoma daugiau nei hidroksichlorochino.

Bet remdesiviras turėjo vieną trūkumą: už jo nestovėjo grupė pasišventusių žmonių, kuriems preparato išpopuliarinimas rūpėjo labiau, nei išsiaiškinti, ar jis yra iš tiesų efektyvus.

Beje, prie minėtojo Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbto Solidarumo tyrimo jungiasi ir Lietuvos medikai. Lietuvoje šį tyrimą organizuoja Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos. Artimiausiu metu į tyrimą turėtų įsitraukti ir kitos Lietuvos ligoninės. Kartu su hidroksichlorochinu bus tiriami ir kiti, kaip šiuo metu manoma, perspektyviausi vaistai nuo koronaviruso – lopinaviro ir ritonaviro derinys bei remdesiviras. Tiesa, pirmieji lopinaviro ir ritonaviro derinio efektyvumo vertinimo rezultatai buvo nuviliantys – medikai padarė išvadą, kad šis derinys nėra efektyvesnis už standartinę slaugą ir simptominį gydymą.

Tarp antimaliarinio vaisto hidroksichlorochino populiarintojų ir buvo ir D.Raoult – Prancūzijos medikas, vienas iš aptariamojo tyrimo autorių. Dar iki tyrimo pradžios, vasario pabaigoje, D.Raoult žiniasklaidoje skleidė idėjas, kad chlorochinas yra vaistas nuo COVID-19. Feisbuke yra vienas toks iki tyrimo pradžios sukurtas vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjo daugiau nei ketvirtis milijono žmonių.

D.Raoult taip pat susirado darbštų ir efektyvų anglakalbį viešintoją – Gregory Rigano, teisininką, kuris pasirodė „Fox News“ kanale ir kurio aprašyme buvo klaidingai pažymėta, kad jis yra Stenfordo medicinos mokyklos konsultantas. Kartu su blokų grandinių technologijų investuotoju Jamesu Todaro, kuris Kolumbijos universitete (JAV) įgijo mediko išsilavinimą (bet, panašu, nėra praktikuojantis medikas) G.Rigano sukūrė „Google“ dokumentą, kuriame buvo giriamas chlorochinas. Kurį laiką kaip trečiasis šio dokumento autorius buvo nurodytas ir į pensiją išėjęs biochemikas, kuris vėliau išsižadėjo bet kokio ryšio su šiuo dokumentu.

Šis dokumentas suformuotas taip, kad atrodytų lyg mokslinis straipsnis. Jis pasiekė skaitytojus, tarp kurių buvo ir Silicio slėnio elito atstovų. Juo per tviterį pasidalijo ne vienas įtakingas investuotojas, o galų gale tas dokumentas pataikė tiesiai į dešimtuką: kovo 16 dieną tviterio žinutėje 33 milijonams savo sekėjų juo pasidalijo Elonas Muskas.

„Kai koks nors žinomesnis asmuo, turintis milžinišką sekėjų ratą socialiniuose tinkluose, per tviterį pasidalija žinute apie ką nors, kas gali būti vaistas nuo koronaviruso, į tai dėmesį atkreipia visi – nesvarbu, ekspertai ar ne. Elonas Muskas, paplatindamas šį „Google“ dokumentą, suveikė kaip pats save patvirtinantis mechanizmas. Elonas Muskas yra technologijų verslininkas, labiausiai garsėjantis savo elektromobiliais, tačiau žmonės į jį žiūri ir norėdami sužinoti, kas naujo bus ateityje“, – sakė Harvardo Shorensteino centro (JAV) Technologijų ir socialinių permainų tyrimų projekto vadovė Joan Donovan.

E.Musko žinutę perplatino dar 13 tūkst. žmonių. Į žurnalistų klausimus apie šio dokumento platinimą pats verslininkas nebuvo linkęs atsakyti. Chlorochino populiarumas paieškos varikliuose šoko iki dangaus. Žiniasklaidos šaltiniai pradėjo rašyti apie tokį vaisto populiarinimą. Prieš 85 metus sukurtas vaistas tapo su COVID-19 susijusių memų elementu.

Svorio pridėjo JAV konservatoriai

Kai tik savo palaiminimą hidroksichlorochinui paskelbė D.Trumpas, bet kokios mokslinės diskusijos, susijusios su šiuo preparatu, paskendo partinio palaikymo fone.

Konservatorius palaikantys žiniasklaidos šaltiniai ėjo „Fox News“ pavymui. Šie kanalai tapo tvirtais antimaliarinio vaisto šalininkais – nuo tokių kraštutinių kaip „Daily Caller“ ir „Daily Wire“ iki „Wall Street Journal“ nuomonių skilties.

„Šie vaistai padeda mūsų koronavirusu sergantiems pacientams“, – skelbia vieno „Wall Street Journal“ straipsnio antraštė. Straipsnį parašė du medikai, dirbantys Kanzaso valstijoje, Jeffas Colyeris ir Danielis Hinthornas. Jie rašo, kad savo pacientus gydė hidroksichlorochino ir azitromicino deriniu, ir ragino tą taikyti kitus medikus „kaip įprastą klinikinę praktiką“ iškart po to, kai pacientui diagnozuojamas užsikrėtimas. Medikai netgi rekomenduoja šiuos vaistus profilaktiškai vartoti medikams.

Bet gydytojai nepateikė jokių klinikinių tyrimų duomenų, kurie būtų grindžiami jų pacientų gydymo rezultatais. Vietoj savo rezultatų medikai cituoja prancūziško tyrimo rezultatus – esą hidroksichlorochino ir azitromicino derinys per 6 gydymo dienas pasiekė „šimtaprocentinį išgydymo lygį“.

D.Hinthornas, Kanzaso universiteto medicinos centro infekcinių ligų padalinio vadovas, reaguodamas į žurnalistų prašymus pakomentuoti savo straipsnį prastai aprašyto prancūziško tyrimo kontekste, atsakė: „Esate teisūs. Bet koks pacientas, pašalintas iš bet kokios analizės, didina rezultatų įtartinumą. Bet šis tyrimas mums pasakė, jog tai yra kombinacija, kuri yra verta tolesnio vertinimo.“

Medikas taip pat pripažino, jog iki šiol nėra žinoma, ar šie vaistai COVID-19 pacientams yra žalingi, ar naudingi, bet sakė, jog iki šiol nėra jokio vaisto, kurio efektyvumas būtų įrodytas. „Jei yra bent koks vaistas, kuris gali suteikti vilties, esame linkę juos naudoti“ tol, kol tai yra saugu. „Per kelias artimiausias savaites turėtume sužinoti, ar gydymas tokiais vaistais yra išmintingas sprendimas, ar ne“, – sakė medikas.

Medikas nebereagavo į papildomus „The Guardian“ klausimus, ar nereikėtų to „Wall Street Journal“ straipsnio pakoreguoti taip, kad būtų aiškiau išreikštas neužtikrintumas dėl hidroksichlorochino poveikio. Kitas straipsnio autorius J.Colyeris, buvęs Kanzaso valstijos gubernatorius ir plastikos chirurgas, apskritai į prašymus pakomentuoti situaciją neatsakė. Tačiau parašė dar vieną hidroksichlorochiną giriantį straipsnį į „Wall Street Journal“.

Mintį, kad hidroksichlorochinas yra „vaistas nuo COVID-19“, pasigavo ir tam tikros sąmokslo teorijomis tikinčios bendruomenės – vakcinų priešininkai ir „QAnon“. Be to, ši idėja susilaukė nedidelės, ultrakonservatyvios organizacijos „Association of American Physicians and Surgeons“ palaikymo – ši organizacija priešinasi bet kokiam vyriausybiniam dalyvavimui sveikatos apsaugos sistemoje ir pastarosiomis dienomis masiškai siuntinėja žinutes medikams, ragindama pasirašyti peticiją, kurios tikslas yra neleisti riboti šio vaisto skyrimo COVID-19 pacientams.

Raginimai atlikti daugiau tyrimų

O už viso šio keliamo triukšmo medikai ir mokslininkai stengiasi dirbti savo darbą ir nustatyti tikrąjį šio vaisto efektyvumą bei saugumą. Kai kuriose valstijose medikai vaistą skiria prisilaikydami D.Hinthorno logikos – jei jau nieko patikimo ir patikrinto nėra, tai reikia skirti bent ką nors.

Grupė Prancūzijos mokslininkų kovo 30 d. žurnale „Médecine et Maladies Infectieuses“ publikavo straipsnį, prieštaraujantį D.Raoult tyrimui. Mokslininkai, dirbantys Šv.Liudviko ligoninėje, taikė tokį patį hidroksichlorochino gydymo režimą, kaip ir pirmojo tyrimo autorius, tačiau jų gauti rezultatai buvo visai nepanašūs.

„Negavome jokių įrodymų, kad hidroksichlorochino ir azitromicino derinys pasižymėtų stipriu antivirusiniu poveikiu ar teiktų klinikinę naudą mūsų hospitalizuotiems pacientams, sergantiems sunkia COVID-19 forma. Šiuo metu vykdomi klinikiniai hidroksichlorochino tyrimai turėtų pateikti aiškų atsakymą apie numanomą šios kombinacijos efektyvumą ir įvertins jos saugumą“, – rašė medikai.

Bet dar vienas tyrimas – Kinijoje, Uhane, atliktas randomizuotas kontroliuojamas klinikinis tyrimas – suteikia vilties dėl vaisto efektyvumo. Į viešumą straipsnio tekstas pateko kovo 31 dieną, dar iki oficialaus jo publikavimo ir recenzavimo proceso pabaigos. Į tyrimą buvo įtraukti 62 pacientai, kurių ligos eiga buvo nesunki. Nustatyta, kad tokius pacientus gydant hidroksichlorochinu jie pasveiko greičiau nei tie, kurie šio vaisto negavo, be to, nė vieno iš jų liga neprogresavo į „sunkią“ formą.

Tyrimo autoriai ragino atlikti dar didesnės apimties klinikinius tyrimus siekiant geriau suprasti, kaip vaistas veikia ir kaip jį geriausia būtų naudoti.

Prezidento skleidžiamos dezinformacijos pavojai

Šis su hidroksichlorochinu susijęs triukšmas turi ir kitokią kainą. Dėl išaugusios šio vaisto paklausos daugybė pacientų – įskaitant tuos, kurie serga vilklige ir kuriems šis vaistas yra būtinas, – jo negalėjo įsigyti. Be to, būta pranešimų apie pacientus iš JAV ir Nigerijos, kurie užsiėmė savigyda ir perdozavo šio preparato.

Socialinių tinklų valdytojai, su koronavirusu susijusios dezinformacijos atžvilgiu besiimantys proaktyvių veiksmų, kiek apribojo klaidinančių teiginių platinimą. „Google“ pašalino minėtąjį G.Rigano surašytą dokumentą, nors viešų šio veiksmo paaiškinimų nepateikė. „Twitter“ pašalino Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro, D.Trumpo advokato Rudy Giuliani ir „Fox News“ garsenybės Lauros Inghram įrašus apie hidrochlorochino efektyvumą.

Bet sunku pasakyti, ar tokie atskiri dezinformacijos šalinimo veiksmai iš skirtingų interneto platformų yra bent kiek efektyvūs: D.Trumpas ir toliau sėkmingai naudojasi tviteriu ir netrukdomas reklamuoja šį vaistą, be to, nevengia jo pagirti ir per oficialias Baltųjų Rūmų spaudos konferencijas.

Toks nepatvirtinto vaisto reklamavimas žurnalistams iškėlė klausimų apie D.Trumpo motyvaciją. Pirmadienį „The New York Times“ paskelbė, kad JAV prezidentas turi „nedidelį asmeninį finansinį interesą“ įmonėje „Sanofi“, kuri gamina etinę hidroksichlorochino versiją (vaistas senas, jo patento galiojimas jau baigėsi, todėl generines to paties vaisto versijas siūlo ir kitos kompanijos).

Taip smarkiai plintanti melaginga informacija apie hidroksichlorochiną neaplenkė ir vieno gana geros reputacijos recenzuojamo žurnalo. Kita vertus, dezinformacija per tokius žurnalus iš akademinės bendruomenės pasklinda jau nebe pirmą kartą. Štai kad ir melagingas mokslinis darbas, susiejęs MMR skiepus su autizmu, publikuotas viename iš geriausios reputacijos medicininių žurnalų „Lancet“, o jo publikacija buvo atšaukta tik praėjus 12 metų. Be to, tokius giriančius straipsnius paneigti labai sunku – sąžiningi mokslininkai negali arba nenori aiškiai paneigti šio junginio efektyvumo. O neužtikrintumas ir raginimas palaukti platesnės apimties tyrimų yra gana silpnas ginklas prieš labai savimi pasitikinčius dezinformacijos skleidėjus.

Tai, kad reklamuodamas hidroksichlorochiną D.Trumpas skelbia su mokslu nesuderinamą informaciją, nėra nieko keisto – jam tai jau ne pirmas kartas. Bet esama ir kitų, tragiškų, pavyzdžių, kaip valstybių vadovai kišasi į medikų darbą.

Štai, pavyzdžiui, buvęs Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Thabo Mbeki ragino neskirti antiretrovirusinės terapijos ŽIV užsikrėtusiems jo šalies piliečiams ir vietoj vaistų rinktis tradicinę mediciną – burokėlių sultis, česnakus ir panašiai. Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos (JAV) mokslininkai paskaičiavo, kad tokio požiūrio kaina – apie 330 tūkst. gyvybių.

Žinoma, epidemiologas A.Noymeris nurodo, kad šios situacijos ganėtinai skirtingos: hidroksichlorochinas yra „tikėtinas vaistas“ nuo koronaviruso, o burokėlių sultys nuo ŽIV niekada nepadėjo ir padėti negalėjo.

Bet, eksperto teigimu, prezidento įtaka populiacijos požiūriui į mediciną ar gydymąsi vaistais gali būti reikšminga. Štai, pavyzdžiui, 1976 metais JAV prezidentas Geraldas Fordas, kuriam buvo viešai sušvirkštas skiepas nuo gripo, paskatino pasaulinį skiepijimosi nuo gripo populiarumą. JAV prezidento veiksmai paveikia ne tik amerikiečių, bet ir viso pasaulio piliečių veiksmus ir požiūrį.

Bet tikėtis, kad D.Trumpas kažkada liausis meluoti apie su mokslu susijusius dalykus, nereikėtų. Ir atsakomybės už savo žodžius iš jo taip pat nederėtų tikėtis.

„O ką prarasite? Jie sako, vartokite. Aš nei vienaip, nei kitaip į šitą vaistą nežiūriu... Bet jei jis veikia, būtų gaila, jeigu nepradėtume jo vartoti iškart. Mačiau dalykų, kurie man lyg ir patinka, bet ką aš žinau? Aš juk ne medikas“, – per sekmadieninę trumpąją spaudos konferenciją sakė JAV prezidentas.




Aut. teisės: 15min.lt

(4)
(5)
(-1)

Komentarai ()

Visi šio ciklo įrašai