Lietuvoje paskelbtas išskirtinis pirkimas: valstybė duos daugiau nei pusę milijono eurų už jausmų matuoklį - kas tai yra ir kam prireikė? (7)

2020-04-20

Lietuvoje paskelbtas pirkimas jausmų ir emocijų matavimo prietaiso arba jausmomačio kūrimui. Ieškoma verslininkų ir mokslininkų, kurie imtųsi tokio projekto. Iš viso projektui numatyta skirti 665 tūkstančius eurų, didžioji dalis šios sumos bus finansuojama iš Europos Sąjungos paramos.

Pagrindinė jausmomačio projekto iniciatorė – Trakų rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba. Prie projekto taip pat prisidėjo Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Tikimasi, kad aparatas bus kompaktiško dydžio, ne stacionarus, o mobilus įrenginys. Projekte rašoma, kad prietaisas turėtų būti laikrodžio ar išmaniojo telefono dydžio ir galėtų būti tvirtinamas ant riešo, bicepso ar ausies. Taip pat prietaisas turėtų būti neinvazinis, jog nereiktų nieko įpjauti ar įdurti, pakraunamas nuo kūno judėjimo arba akumuliatoriaus.

Skelbiama, kad ikiprekybinio pirkimo procedūrą sudaro 3 etapai: prietaiso koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas, produkto prototipo sukūrimas, prietaiso bandomosios partijos sukūrimas. Šių etapų bendra trukmė yra 26 mėnesiai.

Iniciatoriai teigia, kad toks prietaisas padės išspręsti psichologines problemas. Tačiau tokį projektą kritikuoja kai kurie psichologai.

Matuotų biolaukus, išraiškas, garsus, biofiziologinius parametrus

Jausmomačio pristatymo pranešime rašoma, kad vykstant koronaviruso pandemijai, neigiamas šios pandemijos poveikis turi didelę įtaką depresijos skaičiaus augimui, kuris plačiai aptariamas pasaulio žiniasklaidoje. Todėl tampa aktualu stebėti žmogaus emocinę būklę.

„Daugelis žmonių dėl stiprių išgyvenimų pradeda blogai miegoti, nepailsi, blogėja apetitas, sutrinka vidaus organų veikla. Ilgalaikės neigiamos emocijos gali nulemti ir įvairių tiek fizinių, tiek psichologinių ligų vystymąsi, darbingumo sutrikimus. Nepakankamas emocijų pažinimas ir dėmesys joms ilgainiui sukelia ir didesnio masto socialines problemas visoje šalyje – alkoholizmą, depresiją, didina savižudybių, skyrybų skaičių, emigraciją“, – rašoma projekto pristatyme.

Projekte teigiama, kad savalaikis ir tinkamas emocijų bei jausmų pažinimas gali leisti užkirsti kelią galimiems sveikatos sutrikimams, socialinių problemų vystymuisi, padidinti kūrybiškumą, formuoti tam tikras nuostatas: „Siekiant šių tikslų būtina sukurti sistemą, kuri leistų rinkti, sisteminti ir analizuoti informaciją apie emocinę būklę ir jos pokyčius.“

Numatoma, kad naujai kuriamas prietaisas turi užtikrinti galimybę įvertinti bei atskirti ne mažiau kaip 6 pagrindines emocijas: pasibjaurėjimą, džiaugsmą, nuostabą, pyktį, baimę, liūdesį. Projekte rašoma, kad sistemos sukūrimas leistų kaupti ir analizuoti duomenis.

Pagrindiniai parametrai, kurių matavimas turėtų būti užtikrintas nauju prietaisu: asmens skleidžiamas garsas (vibracijos), vizualios asmens išraiškos, asmens skleidžiamos biolauko bangos, biofiziologiniai parametrai (neinvaziniu būdu).

Emocijos būtų nustatomos matuojant kaip galima mažesnį kiekį biofiziologinių parametrų. Matuoti būtų galima ne daugiau, nei šiuos parametrus: širdies ritmas, šiluminiai odos parametrai ir jų pokyčių sparta, svyravimai stipininės arterijos sienoje, kvėpavimo dažnis ir gylis, raumenų įsitempimas, odos varža, smegenų bangos.

Projekto iniciatoriai teigia, esą rinkoje dar nėra tokio prietaiso, mat esami aparatai neturi visų reikiamų funkcijų. Šis aparatas, pasak iniciatorių, būtų kitoks, nes galėtų kompleksiškai įvertinti žmogaus parametrus, būtų tinkamas tiek asmeniniam, tiek profesionaliam naudojimui bei galėtų ne tik gauti, bet ir kaupti, analizuoti sukauptą informaciją ir sekti ilgalaikes kitimo tendencijas.

Psichologė: vargu ar apskritai realu įgyvendinti tokius tikslus

Psichologė, Vilniaus kolegijos lektorė Miglė Motiejūnė kreipėsi į 15min ir išreiškė abejones dėl šio projekto. Psichologės teigimu, projekte planuojamas biolauko matavimas yra pseudomokslas, o ir apskritai vargu ar įmanoma įgyvendinti projekte numatytus tikslus.

„Kas kliūna už akių, tai žodis biolaukas. Mažai yra tyrimų, jie nėra metodologiškai tvarkingi ir dėl to mes sakome, kad tai yra toks pseudomokslas. Skirti didelę sumą pinigų dalykui, kuris nėra patvirtintas, yra abejotina. <...> Biolauką vargu ar pamatuosi“, – sakė M.Motiejūnė.

Ji teigė, kad toks prietaisas nėra naujas ir analogų neturintis, kaip skelbia pirkimo iniciatoriai, nes panašių prietaisų pasaulyje yra.

„Kalbant apie tuos parametrus, kurie yra matuojami, ten turėtų būti odos varža, prakaitavimas ir taip toliau, tai tie parametrai yra matuojami, kada naudojamas biogrįžtamojo ryšio metodas, tai yra prijungiami įvairūs matavimo davikliai prie odos, kitų kūno vietų. Ekrane, pavyzdžiui, rodomas koks nors laikrodukas, kuris rodo įtampą kūne matuojant parametrus ir tada žmogus mokomas relaksacijos būdu atpalaiduoti kūną ir sumažinti tą rodiklį, kurį jis mato ekrane. Tai panašūs dalykai jau yra daromi ir yra nemažai mokslinių tyrimų padaryta apie tai“, – kalbėjo M.Motiejūnė.

Be to, pasaulyje yra ir nešiojamų bei mobilių prietaisų: „Tame projekte yra nurodyta, kad tai turėtų būti nešiojamas ir labai patogus [prietaisas], tai Lietuvoje man nepavyko atrasti, kad turėtumėm nešiojamą ir labai patogų, bet užsienio šalyse yra labai panašių. <...> Iš esmės apie tai kalbama, yra jau prigaminta jų ir ar tikrai reikia iš naujo gaminti kažką?“

Pasak psichologės, kūno reakcija dažnai būna panaši, bet emocijos priklauso nuo situacijos bei interpretacijos, todėl aparatas vargu ar gali pasakyti, ką žmogus jaučia, jis gali pasakyti tik kūno parametrus.

„Projekte yra nurodyta, kad bus sprendžiamos tokios labai didelės problemos: migracija, depresija ir taip toliau. Iš mokslinės pusės, kada kažkoks daiktas sprendžia labai daug problemų, yra didelė tikimybė, kad jis neišspręs nė vienos. Nes tiesiog nerealu, kad vienas dalykas išspręstų daug sunkumų. <...> Remiantis emocijų teorija, vargu ar apskritai realu įgyvendinti tuos tikslus, kurie ten parašyti“, – teigė M.Motiejūnė.

Psichologė teigė, kad aparatas, kuris padėtų įsisąmoninti jausmus, gali būti naudingas žmogui žengiant pirmuosius žingsnius, tačiau neturėtų pakeisti žmogus įgūdžio pastebėti emocijas, žmogus turi būti įgalus pats tai daryti.

Projekto iniciatoriai teigia, kad aparatas galėtų padėti tokiose situacijose kaip koronaviruso pandemija. M.Motiejūnė teigė, kad tokiose situacijose neužtenka tik emocijų kontrolės: „Situacija, kurioje esam visi, yra stiprus stresorius, nes tai yra netikėta, nekontroliuojama ir besikeičianti situacija, su kuria mes nelabai turim įgūdžių tvarkytis. Kita vertus, ar aparatas tą padėtų išspręsti? Kažin. Reikia daug daugiau įgūdžių, reikia planuoti laiką, ne tik emocijas kontroliuoti, sugebėti atsipalaiduoti, atitrūkti nuo darbo, jei dirbama namuose.“

Psichologė teigė, kad jai sunku vertinti projekto kainą, mat nėra aišku, kiek turėtų kainuoti aparato kūrimas, testavimas ir gamyba: „Kita vertus, investuoti tokią didelę sumą pinigų norėtųsi į daiktą, kuris tikrai veiks, tikrai matuos ir tikrai padės. O mums dabar bekalbant, jau yra labai daug klaustukų, kur neaišku: ar tikrai veiks, ar tikrai matuos, ar tikrai padės.“

90 proc. projekto finansuojama iš europinių lėšų

Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos laikinoji vadovė Ieva Jakonienė teigė, kad siekiant išvengti visuomenės klaidinimo dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių nepagrįstų kaltinimų, bus dar kartą pristatyti įgyvendinamo projekto tikslai, sprendimai ir siekiama nauda visuomenei.

Vadovė teigė, kad tokio įrankio idėja buvo pradėta vystyti dar 2017–2018 metais, reaguojant į prastėjančią visuomenės psichologinę būseną.

„Atkreipiame dėmesį, kad nemažai psichologų ekspertų emocinę pagalbą teikiančias programėles laiko pagalbine priemone identifikuoti paciento būseną, tačiau tai nėra moksliniais tyrimais pagrįsti sprendimai ir jos nėra naudojamos teikiant medicinines paslaugas. Visgi faktas, kad jos yra kuriamos, tik parodo ir dar kartą patvirtina emocijas stebinčių, analizuojančių įrankių poreikį ir svarbą“, – rašoma I.Jakonienės komentare.

Jos teigimu, 90 proc. pirkimo vertės yra finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, o 10 proc. projekto vertės yra finansuojama Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos ir Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos lėšomis.

„Nuo 2017 metų prie [projekto] įgyvendinimo dirbo psichologai, psichiatrai, kiti mokslininkai ir specialistai. Produkto pristatymas šalies įstaigoms, medicinos specialistams ir visuomenei planuojamas po 2 metų. Jį bus galima naudoti teikiant konsultacines, edukacines paslaugas, ugdymo poreikių vertinimo ir susijusiose veiklose“, – teigė I.Jakonienė.

Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Birutė Davidonytė

(2)
(5)
(-3)

Komentarai (7)