Dar vienas įdomus ir net išskirtinis atradimas - surado „antrąją Žemę“ ir ji yra gyvybės zonoje! ()

2020-04-21

Nors NASA kosminis teleskopas „Kepler“ jau baigė savo misiją, tačiau mokslininkai vis dar turi daugybę jo surinktų duomenų, kurių nespėja peržiūrėti. Na, o tarp šių duomenų pasitaiko ir labai įdomių bei išskirtinių atradimų – pavyzdžiui, naujų planetų.

„Kepler“ misija buvo užbaigta 2018 metais, kai kosminėje observatorijoje baigėsi kuras. Tačiau šiandien šio teleskopo pavadinimas vis dar yra minimas tarp daugybės atradimų. Štai neseniai mokslininkai tarp surinktų duomenų pastebėjo planetą, kuri, jų nuomone, yra labiausiai panaši į Žemę – iš kol kas visų atrastų.

Ši egzoplaneta, pavadinta Kepler-1649c, skrieja aplink raudonąją nykštukę, kuri yra maždaug už 300 šviesmečių nuo Žemės, rašoma naujame tyrime. Planeta aplink žvaigždę pilnai apskrieja per 19,5 Žemės dienų – o tai reiškia, kad Kepler-1649c yra taip vadinamoje žvaigždės „gyvybės zonoje“.

Tai reiškia, kad planeta yra pakankamai toli nuo žvaigždės, kad jos paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo. Na, o ten kur yra vandens, yra didelė tikimybė, kad pavyks atrasti ir gyvybę. Be to, kadangi raudonosios nykštukės yra pakankamai neryškios – jų gyvybės zona yra pakankamai arti.

„Šis įdomus ir tolimas pasaulis suteikia mums dar daugiau vilčių, kad galbūt kažkur tarp milijardų žvaigždžių slepiasi dar viena Žemė“, – teigia NASA mokslininkas Thomas Zurbuchenas.

Daugiau nei viena misija

„Kepler“ teleskopas naujų planetų ieškojo naudodamas vadinamąjį tranzito metodą. Tai reiškia, kad observatorija ieškojo karts nuo karto pritemstančių žvaigždžių – kadangi neretai taip nutinka dėl to, kad aplink ją skriejanti planeta iš teleskopo perspektyvos uždengia žvaigždę.

„Kepler“ vykdė dvi misijas. Pagrindinė tęsėsi iki 2013 metų – tačiau pastebėjus, kad observatorija dar puikiai veikia, buvo nuspręsta misiją pratęsti. K2 misija baigėsi prieš 17 mėnesiu, kai teleskopas nebeturėjo degalų.

Nepaisant to, abi misijos buvo labai sėkmingos. „Kepler“ aptiko du trečdalius iš visų 4100 šiandien žinomų egzoplanetų. Be to, pagal šio teleskopo duomenis galima teigti, kad 20-25 proc. Paukščio Tako galaktikos žvaigždžių turi aplink jas skriejančią planetą, o kai kurios gal net kelias.

„Kepler“ sukaupta duomenų bazė yra tokia didelė, kad prie jos mokslininkai dirbs dar kelerius metus. Tiesa, kai kuriuos čia esančius duomenis reikės patikrinti iš naujo, o kitus išrinkti – nes žvaigždės pritemimą gali sukelti ne tik aplink ją skriejanti planeta, bet ir daugybė kitų reiškinių.

Pavyzdžiui, nemažai žvaigždžių yra dvinarės, o tai reiškia, kad „Kepler“ teleskopas galėjo užfiksuoti ne planetas, bet tiesiog viena aplink kitą skriejančias žvaigždes.

Panašiausia į Žemę

Tam, kad atskirti neteisingus duomenis nuo realių, mokslininkai net sukūrė specialią komandą. Būtent jie nustatė, kad iš pradžių Kepler-1649c planeta buvo priskirta prie neteisingų duomenų, tačiau juos patikrinus iš naujo paaiškėjo, kad vis dėl to ši planeta iš tiesų egzsituoja.

„Kepler-1649c yra tik 1,06 karto didesnė už Žemę. Žinoma, yra ir kitų egzoplanetų, kurios dydžiu yra dar panašesnės į Žemę – pavyzdžiui, TRAPPIST-1f arba Teegarden c. Dar kitos egzoplanetos į Žemę yra panašesnės savo temperatūra, pavyzdžiui TRAPPIST-1d ir TOI 700d. Bet Kepler-1649c yra vienintelė, kuri į Žemę yra panaši abiem aspektais ir dar skrieja gyvybės zonoje“, – rašoma oficialiame NASA pranešime.

Beje, netoli Kepler-1649c skrieja ir kita planeta – Kepler 1649b. Tiesa, ji skrieja du kartus arčiau žvaigždės ir dėl to greičiausiai yra per karšta gyvybei.

Tačiau nepaisant to, kad Kepler-1649c yra panašiausia į Žemę planeta, mokslininkams kol kas yra sunku apie ją pasakyti ką nors daugiau. Astronomai nežino nei kokio storio yra, nei iš ko sudaryta jos pluta, taip pat kokia temperatūra vyrauja paviršiuje. Be to, kai raudonosios nykštukės dar yra jaunos, jos gana dažnai išleidžia stiprius radiacijos pliūpsnius – o dėl to jų gyvybės zonoje esančių planetų atmosfera gali išnykti.

Bet tuo pačiu raudonosios nykštukės yra ir labai dažnos. Manoma, kad jos sudaro apie 70 proc. visų Paukščio tako žvaigždžių. Taigi, galima tikėtis, kad bent viena iš jų suteikia tinkamas sąlygas egzistuoti gyvybei tinkamai planetai.

„Kuo daugiau duomenų surenkame, tuo daugiau esame priversti manyti, kad gyvybei tinkamas planetas rasime būtent skriejančias aplink raudonąsias nykštukes. Jų yra daug, o tuo pačiu yra daug nedidelių planetų, kurios didina tikimybę, kad kažkuri iš jų bus tokia pati kaip Žemė“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius Andrew Vanderburgas.

Parengta pagal „Space“.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(23)
(2)
(21)

Komentarai ()