7500 žmonių genetinis tyrimas parodė, kada ir kur iš tikrųjų prasidėjo COVID-19 pandemija ()

2020-05-22

Apie naująjį koronavirusą, sukeliantį COVID-19 ligą, pasaulis išgirdo 2019 metų gruodžio pabaigoje. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad jis galėjo atsirasti dar praėjusių metų spalį.

Genetinis tyrimas, kurio metu ištirti daugiau nei 7500 žmonių, susirgusių COVID-19, duomenys, parodė, kad naujasis koronavirusas greitai pasklido po pasaulį vos atsiradęs Kinijoje. Ir tai įvyko kažkuriuo metu tarp spalio ir gruodžio, praėjusį trečiadienį pranešė mokslininkai.

Prisitaikė prie šeimininkais tapusių žmonių

Jungtinės Karalystės (JK) Londono universitetinio koledžo Genetikos instituto tyrėjai aptiko kone 200 grįžtamųjų genetinių naujojo koronaviruso SARS-CoV-2 mutacijų, kurios, anot mokslininkų, rodo, kaip plisdamas virusas prisitaikė prie savo šeimininkais tapusių žmonių.

„Filogenezė apytikriai rodo, kad COVID-19 pandemija prasidėjo kažkur tarp 2019 metų spalio 6 ir gruodžio 11, kas atitinka laiką, kuomet virusas persidavė žmonėms“, – žurnale „Infection, Genetics and Evolution“ aprašytame tyrime nurodė tyrėjų grupė, kuriai vadovavo ir Francois Balloux.

F.Balloux teigimu, analizė taip pat parodė, kad virusas mutavo ir tebemutuoja, kaip paprastai su virusais ir nutinka, o didelė viruso, sukeliančio COVID-19 ligą, pasaulinės genetinės įvairovės proporcija rasta labiausiai jo paveiktose šalyse.

Spėjama, kad SARS-CoV-2 po pasaulį plačiai pasklido pačioje epidemijos pradžioje, sakė mokslininkas.

„Visi virusai natūraliai mutuoja. Mutacijos savaime nėra blogas dalykas ir nėra jokių prielaidų, rodančių, kad SARS-CoV-2 mutuotų greičiau ar lėčiau nei tikėtasi.

Kol kas mes negalime pasakyti, ar SARS-CoV-2 darosi daugiau ar mažiau mirtinas arba užkrečiamas“, – aiškino F.Balloux.

Išvados dėl 2 viruso padermių paskelbtos netiksliomis

Kitame tyrime, taip pat paskelbtame trečiadienį, Britanijos Glazgo universiteto mokslininkai, taip pat tyrę SARS-CoV-2 viruso pavyzdžius, teigė, kad, kaip parodė jų atradimai, ankstesnių tyrimų išvados, jog yra dvi skirtingos viruso padermės, nebuvo tikslios.

Preliminarios kovą Kinijos mokslininkų atliktos studijos metu padaryta prielaida, kad galėjo būti dvi naujojo koronaviruso padermės, sukėlusios infekcijas, kurių viena buvo „agresyvesnė“ už kitą.

Bet Glazgo tyrėjų komanda, paskelbusi savo analizę žurnale „Virus Evolution“, teigė, kad cirkuliavo tik vienas viruso tipas.

„Judantis taikinys su nežinoma evoliucine kryptimi“

Naujienų agentūra „Reuters“ apskaičiavo, kad naujuoju virusu visame pasaulyje užsikrėtė daugiau nei 3,71 mln. žmonių, o mirė per 258 tūkst.

Apie nustatytus koronaviruso atvejus nuo tada, kai jis pirmąkart identifikuotas Kinijoje 2019 metų gruodį, pranešė per 210 šalių ir teritorijų.

Genetiniai tyrimai leidžia daryti neįtikėtinas įžvalgas, kaip virusas evoliucionuoja ir, anot Britanijos Franciso Cricko instituto Virusologijos padalinio vadovo Jonathano Stoye'o, tai yra „judantis taikinys su nežinoma evoliucine kryptimi“.

„Visi įrodymai visiškai atitinka [teiginį], kad jis kilo praėjusių metų pabaigoje ir nėra jokios priežasties tuo abejoti“, – sakė J.Stoye'as.

Virusų protėvis yra tas pats

Kiek anksčiau šią savaitę paskelbtas prancūzų mokslininkų tyrimas parodė, kad Prancūzijoje infekcija COVID-19 aptikta dar gruodžio 27-ąją – kone prieš mėnesį iki valdžiai patvirtinus pirmuosius atvejus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad Prancūzijos atvejis nestebina ir paskatino šalis tirti bet kokius kitus ankstyvus įtartinus atvejus.

F. Ballloux komanda peržiūrėjo daugiau nei 7500 viso pasaulio užsikrėtusių žmonių virusų genomų. Jų rezultatai prisidėjo prie augančio įrodymo, kad SARS-CoV-2 virusų protėvis yra tas pats. Jis atsirado 2019 metų pabaigoje, greičiausiai tada, kai virusas persidavė iš gyvūnų žmonėms.

Londono universitetinio koledžo tyrėjai ištirtuose koronaviruso genomuose atrado beveik 200 mažų genetinių pokyčių ar mutacijų. Anot F.Balloux šie atradimai gali būti naudingi mokslininkams, kuriantiems vaistus ar vakcinas.

Nerimą sukėlė „smaigalio“ baltymo mutacija

Tuo metu Naujosios Meksikos (JAV) Los Alamoso Nacionalinės laboratorijos mokslininkai išskyrė nerimą keliančią reliatyviai stabilaus viruso mutaciją.

Mokslininkų teigimu, mutacija kelia „skubų susirūpinimą“, nes daro virusą labiau užkrečiamu ir ji jau tampa dominuojanti tirtose vietovėse, įskaitant dalį JAV.

Los Alamoso nacionalinės laboratorijos Naujojoje Meksikoje tyrėjų teigimu, mutavusi padermė Europoje pradėjo plisti vasario pradžioje. Nuo to laiko ji pasiekė JAV, kur iki kovo tapo labiausiai paplitusia ir agresyviausia šalies rytinės pakrantės atmaina. Pasak mokslininkų, dabar pasaulyje ši atmaina dominuoja.

Mokslininkų pranešime, kuris nebuvo recenzuotas, bet publikuotas „BioRxiv“, įspėjama, kad šiuo metu JAV kuriamos vakcinos gali nebūti veiksmingos prieš šią mutavusią padermę. Mokslininkai ragino, tęsiant koronaviruso gydymo būdų ir skiepų paiešką, atsižvelgti į jų padarytą atradimą.

Los Alamoso tyrėjai išvystė metodą, leidžiantį stebėti koronaviruso mutacijas realiu laiku. Jų analizės kanale yra visų viruso genomų seka, kasdien sukeliama iš didžiausios tarptautinės duomenų bazės „Global Initiative for Sharing All Influenza Data“ (GISAID). Stebint genomus interpretuojama, kaip ir kur virusas pakito.

Stebėdami viruso progresavimą mokslininkai jau aptiko 14 mutacijų. Kai kurios greičiausiai atsirado, kaip viruso genomo atrankos šalutinis produktas.

Tačiau kitos atstovauja didesniems ir labiau nerimą keliantiems modeliams, rašė Los Almoso mokslininkai, bendradarbiaujantys su Duke'o universiteto (JAV) ir Šefildo universiteto (JK) mokslininkais.

Viena mutacija sukėlė nerimą. Ji atsirado svarbiame vadinamajame „smaigalio“ (angl. spike) baltyme – viruso dalyje, kuri yra išsikišusi iš jo paviršiaus dalis ir padeda įsiskverbti į žmogaus ląsteles. Kaip tik dėl smaigalių virusas gavo „karūnos“ pavadinimą. Tyrėjai praminė mutavusį baltymą „Spike D614G“.

Padažnėjo kovo mėnesį

Neaišku, ar mutavęs „smaigalio“ baltymas pirma atsirado Kinijoje ar Europoje, bet neabejotina, kad jis įsibėgėjo Europoje, o tada pasklido po pasaulį.

Kai mokslininkai pirmąsyk pranešė apie „Spike D614G“ kovą, jis iš GISAID atsisiųstose sekose buvo pastebėtas vos 7 kartus.

„Tačiau ankstyvą balandį pavyzdžiai iš GISAID parodė, kad G614 pasirodymų ėmė dažnėti nerimą keliančiu greičiu kovą, kas neabejotinai parodė platesnį geografinį paplitimą“, – rašė tyrėjai balandžio 30 dieną internete paskelbtoje ataskaitoje.

Atrodytų, kad kažkuriuo metu G614 mutacija ir kita D614 mutacija susijungė, kad taptų D614G mutacija. Kartu jos tapo dominuojančiomis ir labiau užkrečiamomis per keletą lygių.

„Smaigalio“ baltymas yra užkrečiamesnis ir gali lengviau prisitvirtinti prie žmonių plaučių ląstelių receptorių, tapti aktyvesniu ir galbūt net galinčiu išvengti antikūnų, kuriuos išskiria žmogaus organizmas prieš virusą.

„Dėl „smaigalio“ svarbumo tiek viruso užkrečiamumui, tiek antikūnų nusitaikymui, pajutome būtinybę sukurti sistemą, kuri kuo greičiau perspėtų apie „smaigalio“ pademijos vystymąsi“, – rašo tyrimo autoriai.

Jeigu pandemija neišblėstų, tai labai stipriai pablogintų antigeninę tėkmę ir populiacijoje per metus ar daugiau, iki bus sukurta pirmoji vakcina, padaugėtų imunologiškai svarbių mutacijų.

Parengta pagal „Reuters“

Aut. teisės: Lrytas.lt

(15)
(3)
(12)

Komentarai ()

Susijusios žymos: