Ši liga vadinama tyliuoju žudiku - daugelis ja sergančių žmonių jaučiasi gerai ir yra darbingi ()

2020-05-25

Pernelyg aukštas kraujospūdis gali būti pavojingas. Neseniai mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad beveik kas trečias žmogus kenčia nuo pernelyg aukšto kraujospūdžio. Ir čia pat pateikė atsakymų, kas gali padėti jo išvengti.

Kas gali pagelbėti?

Sveikas gyvenimo būdas ir ankstyvas ligos nustatymas. Normalus kraujospūdis – geros sveikatos pagrindas. Bet hipertenzija – aukštas kraujospūdis – pasaulyje yra pirmoje vietoje pagal mirštamumą. Kiekvienais metais nuo hipertenzijos miršta 9,4 mln. žmonių. Daugiau nei pusės insultų ir maždaug tiek pat visų vainikinių širdies kraujagyslių ligų kaltininkas – aukštas kraujospūdis.

Specialistų skaičiavimais, 2025-aisiais visame pasaulyje bus apie 1,5 mlrd. aukštą kraujospūdį turinčių asmenų. Itin sunerimę Vokietijos medikai. Jie nustatė, kad kone trečdalis šalies gyventojų nuo 30 metų turės aukštą kraujospūdį, nuo 50-ies – net kas antras. Šiuos duomenis patvirtino daugelis studijų.

Nepaisant gresiančio pavojaus sveikatai, du trečdaliai aukštą kraujospūdį turinčių asmenų net nenumano apie savo sveikatos problemas. Diagnozė dažnai nustatoma per vėlai: juk neskauda, tad nedaugelis žmonių suvokia skaudžius aukšto kraujospūdžio padarinius. Tik tuomet, kai hipertenzija nustatoma laiku ir nuosekliai gydoma, užkertamas kelias kraujagyslių ir gyvybiškai svarbių organų pažeidimui.

Kas yra kraujospūdis?

Kraujui tekant žmogaus kūne link organų ir iki mažiausių kapiliarų širdis turi „susikurti“ spaudimą. Kiekvieną kartą, kai ji susitraukia, kraujas spaudžiamas į arterijas ir kraujospūdis kyla. Kai širdis susitraukia maksimaliai, pasiekiamas didžiausias tuo metu spaudimas į sieneles – sistolinis kraujospūdis. Paskui širdis vėl atsipalaiduoja. Jos poilsio fazės metu kraujospūdis sumažėja – tai distolinis kraujospūdis. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais – mmHg. Šis vienetas – istorinis palikimas, priskiriamas italų matematikui ir fizikui Evangelistai Torricelli (1608–1647).

Normalus kraujospūdis, be kita ko, – sveiko ir ilgo gyvenimo pagrindas. Optimalus – 120/80 mmHg. Aukštas normalus – 130–139/80–89 mmHg. Esant tokiam kraujospūdžiui gali būti pakenkta kraujagyslėms. Svarbu nuolatinė kraujospūdžio kontrolė, pakankamas fizinis aktyvumas, sveika mityba. 140–150/90–99 mmHg – šiek tiek padidėjęs kraujospūdis. Jis nepagerės vien pakeitus gyvenimo būdą – dėl atsiradusių rizikos veiksnių būtini medikamentai. Jei viršutinis – daugiau kaip 140 mmHg, o apatinis – normalus, tuomet diagnozuojama izoliuota sistolinė hipertenzija. Ji nustatoma beveik išimtinai vyresniems nei 55 metų asmenims ir turi būti gydoma. 160–179/100–109 mmHg – vidutinio sunkumo kraujospūdis. Reikalingi kraujospūdį mažinantys medikamentai. Jų dozė gali būti sumažinta dėl gyvenimo būdo pokyčių. 180/110 mmHg – labai aukštas kraujospūdis. Šiuo atveju neatidėliotinai būtini medikamentai. Gyvenimo būdo pakeitimas padidina gydymo sėkmę ir padeda išvengti ilgalaikių kraujagyslių ir vidaus organų pažeidimų.

Kas lemia ilgalaikį kraujospūdžio padidėjimą?

Sveikų žmonių kraujospūdis lanksčiai prisitaiko prie kasdienio gyvenimo sąlygų. Kai gulime ir esame visiškos ramybės būsenos, širdis mažiau dirba. Tuomet kraujospūdis krinta. Ne tik dėl fizinio aktyvumo, bet ir emocijų, kaip antai įniršio, streso, nervingumo ar įtemptų futbolo rungtynių, gali padažnėti širdies ritmas ir dėl to pakyla kraujospūdis. Šie procesai automatiškai reguliuojami per vegetacinę nervų sistemą ir hormonus. Bet yra ir pavojingai padidėjęs kraujospūdis. Tokiu atveju, kaip teigia specialistai, įtakos turi trys veiksniai. Kai kurie žmonės gimsta su padidėjusiu, bet dar normaliu laikomu kraujospūdžiu. Šiuo atveju jis nulemtas genetiškai.

Bet labiausiai kraujospūdis priklauso nuo gyvenimo būdo, kurį žmogaus valioje pakeisti. Reikšmę turi tokie veiksniai kaip pernelyg daug alkoholio, tabako vartojimas, netinkama mityba ar per mažas fizinis aktyvumas. Apie 10 proc. atvejų priežastis aiški – inkstų liga ar hormonų pusiausvyros sutrikimas. Triukšmas ir stresas taip pat daro įtaką kraujospūdžiui. Nereikia stebėtis, kad aukštą kraujospūdį turi tie, kurių gyvenimas labai neramus, įtemptas, be to, jie turi antsvorio ir mažai juda.

Kodėl hipertenzija tokia pavojinga?

Dėl aukšto kraujospūdžio vystosi chroniškas kraujagyslių pažeidimas. Pasekmė – uždegimai. Dėl kraujagyslių sienelių uždegimo siaurėja ir grubesnės tampa venos. Paskutinis žingsnis – gali susidaryti trombų, kraujo krešulių. Jei kraujospūdis ilgą laiką peržengia 140/90 mmHg ribą, padidėja įvairių antrinių ligų rizika. Pasekmės dramatiškos: regėjimo sutrikimai, inkstų pažeidimai, infarktas ir insultas. Dviejų trečdalių insultų priežastis – padidėjęs kraujospūdis.

Dėl gyvybei pavojingų pasekmių aukštas kraujospūdis užima pirmąją vietą pasaulyje pagal mirštamumą, aplenkdamas alkoholio ir tabako vartojimą. Tai 2010-aisiais atliktos „Global Burden of Disease“ studijos duomenys.

Kaip pastebėti, ar kraujospūdis ne per aukštas?

Žmogaus organizmo įspėjimo sistema esant aukštam kraujospūdžiui, vaizdingai sakant, snaudžia. Dėl to hipertenzija vadinama „tyliuoju žudiku“. Ilgą laiką nepasireiškia jokie arba pasireiškia labai nežymūs negalavimai. Priešingai – aukštą kraujospūdį turintys pacientai dažnai ne tik jaučiasi itin gerai, bet ir yra darbingi. Į tokius simptomus – raudona veido spalva, nestiprūs galvos skausmai, dusulys nešant ką nors sunkaus – dažnai nekreipiama dėmesio. Laiku atpažinti sveikatai gresiantį pavojų ir jį pašalinti galima tik nuolat tikrinantis sveikatą. Tai reikia daryti kur kas dažniau, jei kas nors iš šeimos narių turi aukštą kraujospūdį.

Kaip matuoti kraujospūdį?

Nesvarbu, ar gydytojo kabinete, ar namuose, kraujospūdis turi būti matuojamas ramioje aplinkoje. Prieš tai reikėtų pasėdėti penkias minutes atsipalaidavus – nekalbėti, nesinaudoti mobiliuoju telefonu. Valandą iki kraujospūdžio matavimo nesportuoti ir 30 min. iki tol atsisakyti kofeino ir rūkalų. Matuojant kraujospūdį kojos neturi būti uždėtos viena ant kitos, o plaštaką reikia uždėti ant krūtinės.

Per aukštas kraujospūdis. Kaip reikėtų elgtis?

Net ir į minimaliai padidėjusį kraujospūdį nereikia reaguoti lengvabūdiškai. Juk net lengvo laipsnio hipertenzija padidina širdies ir kraujo apytakos ligų bei ankstyvos mirties riziką. Tai patvirtina daugelis atliktų studijų. Būtina nedelsiant kreiptis į specialistus.

Kokia sportavimo nauda?

Fizinis aktyvumas pagerina kraujagyslių elastingumą ir dėl to mažėja sistolinis kraujospūdis. Dėl fizinio aktyvumo sužadintas hormoninis procesas daro kraujagysles elastingesnes ir turi įtakos kraujo tūriui. Fiziškai aktyvūs žmonės numeta svorio. Ir tai – į naudą. Tokiu būdu riebaliniame audinyje sumažėja kenksmingų hormonų, kurie daro poveikį kraujospūdžio didėjimui. Maždaug po dviejų mėnesių išryškėja rezultatas.

Vieni specialistai pataria pacientams būti fiziškai aktyviems penkis kartus per savaitę 30–40 min. Kiti sudaro mitybos ir treniruočių planus individualiai kiekvienam pacientui. Asmenys, kurie daugelį metų nebuvo fiziškai aktyvūs, turėtų kasdien nueiti 5000 žingsnių. Sporto medikų nuomone, pakanka iš troleibuso ar autobuso išlipti viena stotele anksčiau, nesinaudoti liftu, o lipti laiptais, ar apeiti gyvenamąjį kvartalą.

Ar aukštas kraujospūdis jau yra išgydomas?

Specialistų nuomone, taip – esant optimalioms aplinkybėms. Bet nereikia, kaip jie sako, užmigti ant laurų. Po metų 50 proc. pacientų patys sumažina savo vaistų dozę arba jų nebevartoja, nes kraujospūdis akivaizdžiai tampa normalus. Bet jei pasiekti geri rezultatai, tai reiškia, kad aukštas kraujospūdis tik nuslopintas, bet neišgydytas. Daugelis medikamentus turi vartoti visą likusį gyvenimą.

Tik taip jie gali užkirsti kelią širdies infarktui ir insultui, kurie kelia grėsmę jų gyvybei.

Parengė Ona Kacėnaitė

Aut. teisės: Lrytas.lt

(14)
(2)
(12)

Komentarai ()