Daugėja įrodymų, kad mirtingumas nuo COVID-19 yra visai kitoks, nei skelbiama oficialiai: kas vyksta? (7)

2020-06-01

Vis daugėja įrodymų, kad naujojo koronaviruso sukeliamos ligos mirtingumas yra mažesnis, nei manyta iki šiol. Tačiau taip yra tik dėl to, kad šis virusas, pasirodo, yra išplitęs kur kas labiau, nei manyta iki šiol – tokius atsakymus pateikė JAV teritorijoje gausiai atliekami antikūnų tyrimai, rašo npr.org.

Atliekant kraujo tyrimus, kuriais nustatoma, ar tiriamojo organizme esama antikūnų prieš virusą SARS-CoV-2, paaiškėjo, kad JAV yra labai daug žmonių, kurie buvo užsikrėtę virusu, bet kuriems jokie simptomai nepasireiškė.

Viena vertus, į bendrąją užsikrėtusiųjų statistiką įtraukus ir jų duomenis, aiškėja, kad virusas nėra toks jau mirtinas. Kita vertus, svarbu žinoti, kad kai kuriems žmonėms jis vis dar labai pavojingas, o jo nematomas išplitimas visuomenėje yra gerokai platesnis, nei manyta.

Johnso Hopkinso Sveikatos saugumo centro (JAV) epidemiologė Caitlin Rivers tvirtina, kad „pagal dabartinius duomenis, mirtingumas nuo šios infekcijos yra tarp 0,5 ir 1 procento“.

Tai yra kur kas žemesnis ir labiau raminantis rodiklis, nei 5 procentai, apskaičiuoti pagal kiekį pacientų, kuriems pasireiškė ligos simptomai ir kurių diagnozė buvo nustatoma pagal tepinėlius ir pačių viruso kūnelių buvimą žmogaus organizme.

Pakoreguotos prognozės sutampa su JAV Nacionalinio alergijų ir užkrečiamųjų ligų instituto direktoriaus dr. Anthony Fauci, kuris vadovauja JAV Baltųjų rūmų koronaviruso darbo grupei ankstyvosiomis prognozėmis. Kovo pabaigoje žurnale „The New England Journal of Medicine“ buvo publikuotas A.Fauci straipsnis, kuriame mokslininkas kartu su kolegomis rašė, kad „COVID-19 mirtingumo lygis gali būti reikšmingai mažesnis nei 1 procentas“.

Bet net ir 1 procentas ar mažiau yra labai rimta grėsmė, tvirtina C.Rivers. „Tai yra daug kartų daugiau nei sezoninio gripo mirtingumas“, – sakė epidemiologė.

Tokie ligos apibūdinimą keičiantys duomenys gauti JAV pradėjus masines testavimo programas ir pradėjus plūsti pirmiesiems duomenims iš tokių vietų, kaip Indianos valstija, kur pirmoji masinio testavimo fazė jau yra baigta.

Indianos testavimų programa pradėta netrukus po to, kai šioje valstijoje atsirado pirmieji užsikrėtę šiuo virusu. Valstijos gubernatorius nedelsiant susisiekė su Indianos universiteto sveikatos politikos ir valdymo fakulteto vadovu Niru Menachemi, prašydamas pasakyti, kiek žmonių valstijoje jau dabar yra užsikrėtę, ir kiek žmonių per šią pandemiją mirs.

„Tuo metu buvo labai sunku ką nors pasakyti tiksliai. Ir ne tik mūsų valstijoje, bet ir bet kurioje valstybėje“, – sakė N.Menachemi.

Taip buvo dėl to, kad medikams buvo žinoma tik apie tuos žmones, kurių būklė buvo pakankamai bloga, kad jiems reikėtų atlikti viruso kūnelius nustatantį tepinėlį. Ir tokiu būdu gaunamas skaičius, anot N.Menachemi, gali būti klaidinantis.

„Jis neparodo didžiosios daugumos žmonių, kurie gali būti užsikrėtę, bet kuriems nereikalinga medikų pagalba“, – sakė jis.

Taigi, nuo balandžio pabaigos N.Menachemi pradėjo bendradarbiauti su Indianos valstijos sveikatos departamentu ir vadovavo 4600 šioje valstijoje gyvenančių žmonių apimančiam tyrimui.

Tiriamiesiems buvo atlikti du tyrimai. Pirmasis – standartinis viruso nustatymo testas pagal tepinėlį (vadinamasis PGR testas), parodantis aktyvią užsikrėtimo virusu fazę. Antruoju testu tiriamųjų kraujyje buvo ieškoma antikūnų virusui – jis parodo, kad žmogus virusu buvo užsikrėtęs, bet imuninė sistema su juo susidorojo ir „išmoko“ su juo kovoti.

Preliminarūs tyrimo rezultatai parodė, kad virusu užsikrėtė 3 proc. šios valstijos gyventojų – apie 188 tūkst. žmonių.

„Tie 188 tūkst. žmonių reiškė, kad užsikrėtusiųjų yra maždaug 11 kartų daugiau, nei iki to laiko buvo parodę selektyvūs testai pagal simptomus“, – teigė N.Menachemi.

Pusei užsikrėtusiųjų nebuvo pasireiškę visiškai jokie ligos simptomai.

N.Menachemi su kolegomis pasijuto, tarsi pirmą kartą pamatę visą koronaviruso ledkalnį, o ne tik jo viršūnėlę, kyšančią virš vandens.

Plačios apimties tyrimas leido apskaičiuoti rodiklį, vadinamą infekcijos mirtingumo dažniu – tikimybę, kad šiuo virusu užsikrėtęs žmogus numirs. Anksčiau mokslininkai žinojo tik atvejų mirtingumo dažnį, kuris parodo tikimybę, kad nuo koronaviruso mirs žmogus, kuriam pasireiškė užsikrėtimo simptomai.

Taigi, serologinių tyrimų statistinė analizė parodė, kad Indianos valstijoje šios infekcijos mirtingumo dažnis yra apie 0,58 proc. – maždaug po vieną mirtį 172 žmonėms, kurie užsikrės.

Panašūs rezultatai yra gaunami ir kitose valstijose – pavyzdžiui, Niujorko valstijoje antikūnų tyrimais gauti užsikrėtusių asmenų rodikliai leido apskaičiuoti, kad ten mirtingumo dažnis yra apie 0,5 procento.

Duomenys iš Kalifornijos ir Floridos valstijų parodė dar žemesnį infekcijos mirtingumo dažnį, tačiau patys duomenys iš šių valstijų yra mažiau patikimi.

„Jų tyrimuose dalyvavo daugiau žmonių su padidinta tikimybe užsikrėsti, nei būtų idealu“, – sakė C.Rivers. Tai reikštų, kad statistiniai skaičiavimai rodytų, jog šiose valstijose užsikrėtimų kiekis yra didesnis už tikrąjį, o mirtingumo dažnis – mažesnis už tikrąjį.

Mirtingumo dažnio rodikliai mokslininkams ir epidemiologams yra labai naudingi, tačiau eiliniams piliečiams, kuriems teko nelaimė susidurti su šiuo virusu, tos naudos mažiau.

„Laimei, vaikams ir jauniems žmonėms sunkios ligos išsivystymo ir mirties rizika yra maža, tačiau vyresniems ji gana didelė“, – sakė epidemiologė.

Tyrimai parodė, kad tikimybė nuo šios infekcijos mirti jaunam sveikam žmogui yra mažesnė nei 1 iš 1000. Bet peržengus 90 metų amžiaus ribą, kuomet sveikatos būklė ir šiaip nėra labai gera, ta tikimybė išauga iki didesnės nei 1 iš 10.

Aut. teisės: 15min.lt

(19)
(4)
(15)

Komentarai (7)

Susijusios žymos: