Kas būtų nutikę, jei pasaulis nebūtų užsidaręs karantine? Naujas tyrimas atskleidžia, koks pragaras būtų užviręs (1)

2020-06-11

Įsivaizduokime, kad reaguodamas į koronaviruso pandemiją, pasaulis niekada nebūtų užsivėręs. Didelė tikimybė, kad tai būtų nulėmę, jog dabar naujojo koronaviruso SARS-CoV-2 sukeliama liga COVID-19 sirgtų šimtais milijonų daugiau, nei serga dabar, rašo „Business Insider“.

Tai rodo Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) Visuotinės politikos laboratorijos tyrimas. Pirmadienį paskelbtame tyrime buvo ištirtas daugiau nei 1700 prevencijos priemonių poveikis šešiose šalyse: JAV, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Irane.

Tirti apribojimai apėmė kelionių draudimus, mokyklų uždarymą, sustabdytas pamaldas, renginių atšaukimą ir nurodymus užsidaryti namuose.

Mokslininkai apskaičiavo, kad JAV nesant jokiems apribojimams žmonių judėjimui ir bendravimui, infekcijų skaičius būtų kas dvi dienas didėjęs beveik dvigubai – nuo kovo 3 iki balandžio 6 dienos. Tai reiškia, kad infekciją galėjo gauti dar apie 60 milijonų žmonių. (Kol kas JAV iki šiol žinoma tik apie 1,9 milijono atvejų).

Remiantis tyrimu, Kinijos karantinas buvo dar sėkmingesnis. Tyrėjai nustatė, kad nuo sausio 16 iki kovo 5 dienos Kinijoje įvesta tvarka išgelbėjo apie 285 milijonus žmonių. Kinai iki šiol pranešė tik apie 84 000 COVID-19 atvejų.

Ankstyviausi Kinijos apribojimai buvo įgyvendinti Uhane, kur ir kilo protrūkis. Kovo mėnesį atliktame tyrime nustatyta, kad Uhano uždarymas karantinui sausio 23 d. užkirto kelią dešimtims tūkstančių infekcijų visoje Hubėjaus provincijoje. Tyrimas nustatė, kad be karantino Hubėjaus provincijoje COVID-19 atvejų būtų buvę 65 proc. daugiau.

Remiantis tyrimu, priimtos priemonėmis taip pat buvo užkirsto kelią 54 mln. papildomų užkrėtimų Irane, 49 mln. – Italijoje, 45 mln. Prancūzijoje ir 38 mln. Pietų Korėjoje.

„Visose šešiose šalyse karantino sprendimų įgyvendinimas žymiai ir iš esmės sulėtino pandemiją“, – rašo tyrėjai. Tačiau jie priduria, kad „iš pažiūros nedideli sprendimų įgyvendinimų vėlavimai gali sukelti dramatiškai kitokius sveikatos padarinius“.

Kitaip tariant, tokios šalys kaip Kinija iš ankstyvo užsidarymo turėjo daug naudos, o vėlavimai JAV ir Italijoje baigėsi mirtimi, kurių galima buvo išvengti. Tiesą sakant, Kolumbijos universiteto ligų modeliuotojai neseniai apskaičiavo, kad JAV galėjo užkirsti kelią 645 000 užsikrėtimų ir 36 000 mirčių – įvedant karantiną viena ar dviem savaitėm anksčiau.

Tyrėjų grupė Italijoje neseniai nustatė, kad karantinas šalyje leido išvengti maždaug 200 000 hospitalizacijų – kalbama apie laikotarpį nuo vasario 21 dienos (kai buvo pranešta apie pirmąjį atvejį Italijoje) iki kovo 25 dienos.

Kitame – pirmadienį paskelbtame Londono Imperatoriškojo koledžo tyrime – apskaičiuota, kad dėl karantino apribojimų 11-oje Europos šalių buvo išvengta 3,1 milijono mirčių, laikotarpyje nuo šių priemonių įgyvendinimo kovą iki gegužės 4 dienos.

Remiantis tyrimu, per šį laikotarpį Italija išvengė 630 000 mirčių. Tuo tarpu Prancūzija užkirto kelią maždaug 690 000 mirčių – tai didžiausias toks skaičius iš visų 11 šalių.

Tyrime taip pat apskaičiuota, kad nors mažiau nei 1 procentas Vokietijos gyventojų užsikrėtė virusu, nuo kovo iki gegužės ši šalis išvengė maždaug 560 000 mirčių. Manoma, kad Ispanija ir Didžioji Britanija, kuriose daugiau nei 5 procentai gyventojų buvo užsikrėtę, išvengė daugiau nei 400 000 mirčių.

Šiaurės šalyse išvengtų mirčių skaičius yra mažiausias: maždaug 34 000 Danijoje, 26 000 Švedijoje ir 12 000 Norvegijoje. Švedijoje užsikrėtė apie 3 proc. gyventojų – palyginus su 1 proc. Danijoje ir mažiau nei 0,5 proc. Norvegijoje.

Apibendrinant, tyrėjai nustatė, kad karantinas turėjo „didelę įtaką viruso perdavimui“. Visose 11 šalių dabartinis reprodukcinis skaičius (vidutinis skaičius, kiek kitų žmonių užkrečia vienas sergantis asmuo) yra žymiai mažesnis nei 1.

Tai reiškia, kad asmuo, sergantis COVID-19, perduoda virusą vidutiniškai tik vienam ar ir mažiau žmonių – kas ženklas, kad yra protrūkis yra suvaldytas.

„Negalime tvirtai pasakyti, kad dabartinės priemonės ir toliau padės kontroliuoti epidemiją Europoje, – rašo tyrėjai. – Tačiau jei dabartinės tendencijos tęsis, pagrindo optimizmui yra“.

Parengta pagal „Business Insider“.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(5)
(10)
(-5)

Komentarai (1)