10 įspūdingiausių protestų pasaulyje: nuo Bastilijos užėmimo iki Baltijos kelio ()

2020-06-18

Paskutiniu metu per pasaulį nuvilnijo protestų banga – policijos veiksmų nulemta George’o Floydo mirtis JAV į gatves sutraukė stūksančius žmonių, atsakas į įvykį nutiko ir Lietuvoje: čia buvo surengtas protestas, kuriuo organizatoriai teigė siekę išreikšti nepritarimą rasizmui.

Bet kurie kiti protestai ryškiausiai įsirašė į istorijos puslapius? Ko gero, naujųjų laikų (naujieji laikai – Europos ar Vakarų pasaulio istorijos epocha, kuri tęsėsi nuo vėlyvųjų Viduramžių pabaigos XV a. iki Revoliucijų amžiaus pradžios XIX a.) žymiausių protestų dešimtukas atrodytų daugmaž taip:

Reformacija: tezės ant bažnyčios durų

Protestantų reformacija prasidėjo tyliausiu ir tvarkingiausiu protestu visame šiame sąraše – 1517 m. prie vokiečių bažnyčios durų prikalus Martyno Lutherio traktatą apie katalikybės piktnaudžiavimus. Tačiau šį įvykį nulėmęs judėjimas galiausiai pralieji daug kraujo ir ašarų, o taip pat sugriovė imperijas.

Tezes ant Vitenbergo bažnyčios durų prikalęs Martinas Lutheris pripažino tik du sakramentus (komuniją ir krikštą), propagavo Biblijos skaitymą balsu, psalmių giedojimą, liturgiją liaudies kalba, komuniją su vynu ir duona. M.Lutheris neigė popiežiaus neklystamumą, indulgencijas, atsisakė celibato.

Reformacija davė pradžią protestantizmui ir krikščionybės atšakoms: liuteronybei, anglikonybei ir kalvinizmui.

Bostono arbatėlė

Nepaisant taikiai skambančio pavadinimo, 1773 m. „arbatos vakarėlis“ iš tikrųjų buvo arši reakcija į Didžiosios Britanijos Ost Indijos bendrovei suteiktą teisę be muitų įvežti į Šiaurės Ameriką arbatą. Tai sukėlė kolonistų, ypač pirklių, nepasitenkinimą.

Gruodžio 16 d. daugiau nei šimtas kolonistų slapta įlipo į tris uostan atplaukiančius britų laivus ir į vandenį išmetė 45 tonas (daugiau nei 340 dėžių) laivuose gabentos arbatos. Didžioji Britanija uždarė uostą, uždraudė miestiečių susirinkimus, įvedė kariuomenę. Tai dar labiau paaštrino konfliktą ir susirėmimai davė pradžią kolonistų kovai prieš metropoliją.

Bastilijos šturmas

Šis vienas 1789 m. liepos 14 d. aktas simbolizavo visą Prancūzijos revoliuciją ir iš tikrųjų buvo pagrindinis dešimtmetį trukusio sukilimo prieš monarchiją katalizatorius. Tą dieną paryžiečių būrys šturmavo Bastiliją, nukirto galvą jos valdytojui ir užėmė kalėjimą.

Nuo XV a. Bastilijoje kalinti kaliniai. XVI a. Bastilija iš tvirtovės virto kalėjimu, kur nuo Liudviko XIV valdymo laikotarpio buvo kalinami politiniai kaliniai.

XVII–XVIII a. simbolizavo tironiją ir absoliutizmą. 1789 m. liepos 14 d. buvo užimta ir septyni jos kaliniai buvo paleisti. Tų pačių metų rudenį tvirtovė buvo nugriauta, o jos akmenys buvo panaudoti Santarvės tilto statybai.

M.Gandhi druskos žygis

Protestas prieš Didžiosios Britanijos įvestą mokestį 1930 m. pasiuntė Mahatmą Gandhį į 24 dienų ir beveik 400 kilometrų kelionę per Indijos pakrantę iš pajūrio renkant ar iš jūros vandens patiems pasigaminant druską – kas pagal Britų Karūnos druskos monopolio įstatymus buvo neteisėta.

Daugiau nei 60 000 žmonių – įskaitant patį M.Gandhi – už dalyvavimą druskos žygyje buvo įkalinti – tačiau tai galiausiai viso pasaulio simpatijas nusvėrė Indijos, o ne britų pusėn.

M.Gandhi suformulavo ir pritaikė satyagraha („tiesos jėga, pasišventimas tiesai“) – civilinio pasipriešinimo būdą, kurio principas – besmurtis nepaklusimas neteisingai tvarkai.

„Aš turiu svajonę“

Per istorinį 1963 m. rugpjūčio mitingą, siekusį JAV skatinti rasinę lygybę, buvo pasakyta garsioji Marthino Lutherio Kingo „Aš turiu svajonę“.

1963 metų rugpjūčio 28 dieną žygio į Vašingtoną metu Kingo nuo Lincolno memorialo laiptų pasakyta kalba buvo reikšmingas JAV pilietinių teisių judėjimo momentas. Kalba, kurios klausėsi daugiau nei 200 000 pilietinių teisių judėjimo šalininkų, laikoma viena iš didingiausių ir garsiausių kalbų žmonijos istorijoje.

Be to, teigiama, kad šis renginys privertė prezidentą Johną F. Kennedy parengti tvirtus civilinių teisių įstatymus.

Martino Liuterio Kingo kalba „Aš turiu svajonę“ yra laikoma retorikos meno šedevru.

Tiananmenio aikštė

Mažiausiai 1 milijonas žmonių – daugiausia demokratinių reformų siekiantys studentai – septynias savaites buvo užėmę Pekino Tiananmenio aikštę – ir jų išvaikymui Kinijos kariškiai netikėtai pasitelkė tankus. Skaičiai netikslūs, tačiau manoma, kad mieste žuvo mažiausiai keli šimtai protestuotojų (nors kiti priskaičiuoja iki dviejų tūkstančių) – kas sulaukė griežtos tarptautinės bendruomenės kritikos.

Nuo 1978 m. šalies vadovas Deng Siaopingas įvykdė daug ekonominių ir politinių reformų, kurios lėmė laipsnišką perėjimą į rinkos ekonomiką ir liberalesnį politinį klimatą nei valdant Mao Dzedunui.

Kai kurie studentai ir intelektualai manė, kad reformos buvo nepakankamos ir kad Kinijai reikia reformuoti savo politinę sistemą. Jie taip pat buvo susirūpinę dėl Komunistų Partijos socialinės kontrolės, juolab kai tuo metu Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma glasnost politika. Panašios reformos Kinijoje tikėjosi ir aktyvistai.

Protestai vyko 1989 m., metais, kai dauguma komunistinių režimų buvo ant žlugimo ribos ar jau žlugę. Demonstracijas įkvėpė už demokratiją ir prieš korupciją kovojusio tarnautojo Hu Jaobango, kurį protestuotojai norėjo apgedėti, mirtis.

Baltijos kelias

1988–1991 metų periodas, kai Baltijos valstybėse buvo siekiama nepriklausomybės nuo Sovietų sąjungos, dar vadinamas Dainuojančia revoliucija. Pavadinimas kilo nuo tuo metu vykusių gausių demonstracijų, mitingų, kurių metu buvo dainuojamos įvairios (daugiausia patriotinės) dainos.

Vis dėlto ryškiausiu šio laikmečiu protestu tapo Baltijos kelias – rankomis susiėmusių žmonių grandinė, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines nusidriekusi 650 kilometrų atstumu nuo Gedimino pilies bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.

Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, o po trejų metų visos trys Baltijos šalys tapo nepriklausomomis – o Lietuva iškovojo nepriklausomybę neiššovusi į okupanto pusęnė vieno šūvio.

Berlyno siena

Betoninė siena, kuri 28 metus atskyrė Rytus ir Vakarų Berlyną, žlugo praėjus vos dviem mėnesiams po viešų protestų, prasidėjusių visoje Vokietijoje. Spaudimas nuleisti sieną ėmė augti 1989 m., o demonstracijos buvo paskutinis lašas Rytų Vokietijos vyriausybei ir lapkričio 9 d. džiūgaujant žmonių miniai, siena buvo pradėta ardyti ir nugriauta.

Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vokietijos Demokratinė Respublikos valdžioms neliko nieko kita, kaip pradėti derybas dėl šalies suvienijimo. VFR kanclerio H. Kohlio diplomatams pavyko įtikinti sovietų Rusiją ir kaimynes, kad susivienijusi Vokietija jau niekada nekels grėsmės taikai.

1990 m. spalio 3 d. abi Vokietijos susijungė. Komunistinė sovietinių satelitinių valstybių sistema Rytų Europoje žlugo.

Oranžinė revoliucija

2004 m. pabaigoje šimtai tūkstančių žmonių užtvindė pagrindinę Kijevo aikštę protestuodami prieš Ukrainos prezidento rinkimų rezultatus.

Demonstracijos nepasiant šlapdribos ir sniego tęsėsi 12 dienų, kol Ukrainos Aukščiausiasis Teismas pripažino įstatymų bei Konstitucijos pažeidimus, antrojo rinkimų turo rezultatus paskelbė negaliojančiais bei paskyrė antrojo rinkimų turo pakartotinį balsavimą.

Galiausiai tai nulėmė opozicijos kandidato Viktoro Juščenkos išrinkimą Ukrainos prezidentu ir Ukrainos posūkį Vakarų pasaulio kryptimi.

Maršas už mokslą

2017 m. Žemės dieną (balandžio 22 d.) maždaug 100 000 žmonių Vašingtone (JAV) susirinko į nepartinį mitingą „Maršas už Mokslą“. Maršo tikslas buvo priminti mokslo svarbą ir skatinti priimti politinius sprendimus grindžiant juos moksliniais įrodymais – ypač tokiais klausimais, kaip klimato kaita ir visuomenės sveikata.

Mitingas buvo įkvėptas prezidento JAV Donaldo Trumpo tapimo šalies prezidentu. D.Trumpas buvo pavadinęs klimato kaitą apgaule ir buvo pažadėjęs pašalinti JAV iš Paryžiaus susitarimo, panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros priimtus kovos su tarša įstatymus ir sumažinti federalinį finansavimą daugeliui mokslo ir tyrimų agentūrų, įskaitant Nacionalinius sveikatos institutus.

Žygis už mokslą buvo surengtas daugiau kaip 600 miestų visame pasaulyje (tame tarpe ir Lietuvoje), ir bendrai skaičiuojant, sutraukė apie milijoną dalyvių.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(4)
(1)
(3)

Komentarai ()