KTU studentai kuria nuo skausmo išvaduojantį kostiumą - puikią idėją įkvėpė asmeninė patirtis ()

2020-06-18

Tarptautiniais duomenimis, cerebriniu paralyžiumi suserga maždaug 2 ar 3 naujagimiai iš 1000 gimusių. Ankstukai ir mažo svorio kūdikiai serga dar dažniau – fiksuojama nuo 40 iki 100 atvejų iš tūkstančio. Į kovą su šia neurologine liga KTU studijuojantis gabus jaunimas siūlo pasitelkti šiuolaikines technologijas, susijusias su dirbtinio intelekto sprendimais, rašoma pranešime spaudai.

„Neuroena“ – taip vadinasi specialus KTU studentų sukurta išmaniojo kostiumo idėja. Kostiumas būtų skirtas mažinti raumenų skausmą ir jų kontrolės sutrikimus, kai raumenys įsitempia, tampa kieti, nebevaldomi, atsiranda nevalingi judesiai. Tokius simptomus sukelia cerebrinis paralyžius, kurio gydymui taikomi ir reabilitaciniai metodai.

Neurologinės ligos palengvinimui skirto kostiumo idėja gimė Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų komandai, kurią subūrė KTU Informatikos fakultete studijuojantis Lukas Arlauskas. Programų sistemas studijuojantis antrakursis cerebrinį paralyžių pažįsta ne iš statistikos – iš Šilutės kilęs L.Arlauskas juo serga nuo vaikystės.

„Šią ligą nuo mažens teko patirti pačiam, ja sergu ir šiuo metu. Vis dėlto, iki imdamasis projekto nežinojau apie ją tiek daug, kiek dabar,“ – pasakoja vaikinas, sutikęs išsamiau papasakoti apie projektą „Neuroena“.

Inovatyvus sprendimas neribotų judėjimo

L.Arlauskas sako puikiai žinantis sergančiųjų pojūčius, kai norint atlikti įvairius veiksmus, kūną skausmingai spazmuoja arba judesiai tampa nekoordinuoti. Būtent tokiai būsenai įveikti ir būtų naudojamas specialus elastinis išmanus kostiumas, o jame suderinti trys technologiniai sprendimai: transkutaninė elektrinė neurostimuliacija (TENS), funkcinė elektrostimuliacija (FES) ir dirbtinis intelektas.

„Visa esmė būtų specializuotai apmokytas neuroninis tinklas, kuris įrašytas į valdiklį. Pastarasis stebėtų tam tikrus paciento raumenų nukrypimus nuo normos ir švelnia elektros srove atpalaiduotų problemišką kūno sritį“, – paaiškina L.Arlauskas.

Studentas pasakoja, kad tiek funkcinė elektrostimuliacija, tiek ir TENS terapija nėra naujovė reabilitacijos praktikoje – su šiomis procedūromis jam pačiam yra tekę susidurti gydantis sanatorijose. Vis dėlto „Neuroena“ būtų kitoks ir naujoviškas, nes kostiumas neapribotų žmogaus judesių ir šiam netektų tik pasyviai gulėti.

„Problema yra ta, kad dabar uždėjus elektrodus, pacientas privalo gulėti. Dėl šios priežasties apribojamas žmogaus mobilumas“, – pastebi L.Arlauskas, kurio manymu, tai sukelia keblumų aktyviems pacientams, ypač jaunimui ir darbingo amžiaus žmonėms. Nuolatinės gulimosios procedūros ypač keblios tiems, kuriems reikia dirbti, mokytis ar atlikti buities darbus.

„Ne kiekvienas galime sau leisti reabilitacijos procedūras ir nuolat nukrypti nuo įprasto gyvenimo rutinos“, – sako jis.

Kostiumo idėjos kūrėjai numatė ne tik automatizuotą impulsų siuntimą, tačiau ir papildomą funkciją, patogią pačiam vartotojui. Naudodamasis „Neuroena“ sprendimu, besigydantis žmogus galėtų pats išmaniąja programėle kontroliuoti procesą – tereikėtų pasirinkti vieną iš skausmo mažinimo (TENS) arba diskinezijos (nevalingų judesių) mažinimo (NMES) režimų. Studentų manymu, kostiumą būtų galima pritaikyti ir kitų ligų gydymui, kurios turi panašius simptomus.

Svajoja apie plačiai naudojamą produktą

Pasak L.Arlausko, cerebrinis paralyžius gali paveikti platų spektrą įvairių organizmo funkcijų: nuo lingvistinių iki motorinės funkcijos sutrikimų. Kaip žmogų paveiks ši liga, priklauso nuo to, kuri dalis smegenų yra pažeista.

„Deja, šiuo metu liga dar neišgydoma, tačiau laikui bėgant simptomus galima lengvinti, taip kartu darniau integruojant žmogų į visuomenę. Aš noriu padėti sergantiems žmonėms, pats prie to prisidėdamas“, – teigia L.Arlauskas.

Jis patikslina, kad šiuo metu projektas „Neuroena“ – tik starto stadijoje. Inovatyvi idėja jau spėjo įveikti konkurentus tarptautiniame verslumo projekte-konkurse „Creazone Reinvent“, kuriame užėmė trečiąją vietą. „Ateityje planuojame dalyvauti startuolių konkursuose ir akseleratoriuose“, – patikslina.

KTU studentas džiaugiasi, kad su aktyviais bendraminčiais suvedė KTU Talentų Akademija GIFTed, kurioje sutiko kitus motyvuotus ir į naujovių kūrimą orientuotus studentus. Prie „Neuroena“ atsiradimo prisidėjo ir įvairiuose etapuose dalyvavo 12 komandos narių iš verslo ar akademinės bendruomenės, tarp kurių Tadas Skeltys, Saulė Gudžiūtė, Kemalis Yeginas, Ugnė Glinskytė, Antanas Ramanauskas, medicinos studijų trečiakursė iš LSMU Deimantė Krutulytė ir kiti.

Pasak L.Arlausko, jis svajojantis tobulinti sumanymą ir sėkmingai įveikti kelią iki realaus prototipo atsiradimo: „Tikiuosi sukurti tokį produktą, kurį būtų galima nešioti visą dieną ir jame įdiegtą neuroninį tinklą apmokyti taip, kad galėtų padėti kiek įmanoma daugiau žmonių“.

Vaikinas džiaugiasi, kad projektas suteikė galimybę pažvelgti į ligą iš mokslinės pusės ir įgyti vertingos patirties: „Deja, kai kurie šiuo metu cerebrinio paralyžiaus gydymui siūlomi būdai yra brangūs, sąlyginai nemalonūs, ilgai trunka, yra rizikingi arba turintys šalutinių poveikių. Todėl ir toliau noriu siekti padėti tiems, kuriems pasisekė mažiau ir liga juos pažeidė labiau“.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(14)
(0)
(14)

Komentarai ()