Keistasis Saulės sistemos nykštukas - kaip Plutonas kartais atsiduria arčiau Saulės nei Neptūnas? ()

2020-09-23

Plutonas yra didžiausia Saulės sistemos nykštukinė planeta. Nuo 1930 iki 2006 metų Plutonas buvo laikomas planeta, tačiau vėliau šio statuso neteko ir dabar vadinamas nykštukine planeta.

Plutonas Saulę apskrieja net per 248 Žemės metus. Tačiau jo orbitos kelias skiriasi nuo įprastų Saulės sistemos planetų ir yra pasviręs 17 laipsnių kampu. Be to, Plutono orbita yra labiau ovali, eliptinė – nei Saulės sistemos planetų.

Visa tai reiškia, kad kartais Plutonas atsiduria gerokai arčiau Saulės nei kitu metu – ir kartais Plutonas atsiduria arčiau Saulės nei Neptūnas. Paskutinį kartą taip nutiko 1979-1999 metų. Kitą kartą Plutonas taip priartės prie Saulės jau tik 2227 metais.

 

Panašiai kaip ir Uranas, Plutonas sukasi apie savo ašį šonu, pasviręs 120 laipsnių kampu.

Plutonui priartėjus prie Saulės, ant jo paviršiaus esantis ledas ima tirpti ir garuoti – iš kieto pavidalo pereina į dujinį pavidalą. Dėl to Plutone susiformuoja plonas, daugiausia iš azoto sudarytas atmosferos sluoksnis. Plutonui tolstant nuo Saulės, šios dujos ima vėsti ir vėl sušąla. Plutonui toliau tolstant nuo Saulės, jo atmosfera taip pat išnyksta.

 

Kosminiu teleskopu Hubble buvo padaryta daugybė nuotraukų, siekiant suformuoti pakankamai aiškų Plutono paviršiaus vaizdą. Atskirų geologinių ypatybių įžvelgti negalima, tačiau spalvos sufleruoja skirtingas paviršiuje esančias medžiagas. Palyginus tai su ankstesniais stebėjimais, šios nuotraukos parodo, kad Plutono „veidas“ laikui bėgant keičiasi – galbūt dėl sezoninių pokyčių paviršių dengiančiame lede.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(12)
(2)
(10)

Komentarai ()