Mokslininkai Egėjo jūroje aptiko įspūdingą bronzos amžiaus miestą - „tai archeologų rojus“ ()

2020-10-08

Archeologai atrado didelį bronzos amžiaus miestą, dabar jau tūnantį po Egėjo jūros paviršiumi – ir apibūdina ji kaip „rojų“.

Atradimas buvo padarytas Peloponeso pusiasalyje, į pietus nuo Atėnų, netoli Kilados (graik. Kiladha) įlankos esančioje vietovėje, kuri, kaip žinia, turi didelę istorinę reikšmę. Šią teritoriją saugo Graikijos vyriausybė – siekiant išvengti archeologinių artefaktų grobstymo, nardymas šioje vietoje griežtai prižiūrimas. Grupė mokslininkų iš Ženevos universiteto (Šveicarija) treniravosi netoliese esančiame Lambajanos paplūdimyje ir padarė stulbinantį atradimą.

Narai pirmiausia pastebėjo ant dugno gulinčias keramikos duženas – kas suteikė užuominą, kad čia gali būti paskendusi gyvenvietė – ir po metų sugrįžo atlikti pilno vietovės tyrimo.

Prižiūrimi Graikijoje veikiančios Šveicarijos Archeologijos mokyklos ir bendradarbiaudami su Graikijos kultūros ministerija, mokslininkai tyrimams dar panaudojo ir didžiausią pasaulyje Saulės energija varomą laivą „PlanetSolar“.

Pasak mokslininkų komandos, pastatų griuvėsiai, datuojami 2500 m. prieš mūsų erą, išsidėstę penkių hektarų plote.

 

Bet kas labiausiai glumina archeologus – tai trys pasagos formos pastatų pamatai, prijungti prie sienos linijos: manoma, kad tai yra fortifikacijos rūšis, iki šiol dar neaptikta Graikijoje.

Ženevos universiteto profesorius Julienas Beckas sako: „Mūsų atradimo svarbą iš dalies lemia objekto dydis. Tikimybė rasti tokias sienas po vandeniu yra labai maža. Pilnas objekto dydis dar nėra žinomas. Taip pat nežinome, kodėl visa tai supa įtvirtinimai“.

Komanda rado daugiau nei 6000 su gyvenviete susijusių radinių, įskaitant grįstus takus, kurie atrodo kaip gatvės, o taip pat daug keramikos dirbinių ir akmeninių įrankių.

Dar 2015 m. prof. J.Beckas šią vietą pavadino „archeologų rojumi“.

Mokslininkų rasti povandeniniai statiniai priklauso maždaug tam pačiam laikotarpiui, kaip Gizos piramidės ir ankstyvosios minojiečių kultūros gyvenvietės Kretoje.

Tačiau jie pirmąją graikų civilizaciją – mikėnus – aplenkia maždaug 1000 metų.

 

Nors ekspertai vis dar nustatinėja atradimo mastą, prof. J.Beckas palygino jo svarbą su istoriniu Lernos miestu, egzistavusiu gretimoje Nafpliono įlankoje.

Lerna ilgą laiką buvo kaip tam tikras atskaitos taškas tyrėjams, dėl ten rastos keramikos ir architektūros. Beje, pasak mitologijos, tai yra būtent ta vieta, kur pusdievis Heraklis kovojo su daugiagalve pabaisa hidra.

Prof. J.Beckas su kolegomis nesiima spėlioti, kas nutiko, kad prieš tūkstantį metų miestas atsidūrė po vandeniu – nors didžiausia tikimybė, kad tai lėmė kylantis jūros lygis ir judančios tektoninės plokštės.

Tyrėjų grupė tikisi, kad artefaktai leis jiems ateityje „daugiau sužinoti apie prekybą, laivybą ir kasdienį tų laikų gyvenimą“.

Jie tiki, kad tolesni tyrimai aplink Lambajanos paplūdimį suteiks naujų įžvalgų apie tankų pakrančių gyvenviečių tinklą, išplitusį palei visą Egėjo jūrą.

Parengta pagal „The Guardian“.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(26)
(0)
(26)

Komentarai ()