Vokietijoje surastas „ištisas haremas“? Neįprastas radinys suglumino, tačiau mokslininkai teigia, kad tiesa yra visai kitokia ()

2020-10-12

Prieš kurį laiką pasaulio žiniasklaida buvo paskleidusi žinią, kad Vokietijoje ankstyvųjų viduramžių laikų kapinėse buvo atrastas „ištisas haremas“. Tačiau mokslininkai sako, kad nutiko faktų iškraipymas.

Mokslininkai aptiko išties neįprastą radinį: turtingo aristokrato ir dar 80 žmonių palaidojimus kartu su išties turtingomis įkapėmis – stiklo rutuliukais, auksiniais papuošalais ir geros kokybės ginklais, praneša Halės Priešistorės muziejus (Vokietija).

1500 metų senumo aristokratiškame kapų komplekse palaidoti trumpai egzistavusios Tiuringijos karalystės žmonės – karalystės, kuri politiniame Europos žemėlapyje buvo tik 80 metų, ir kurią 531 m. nukariavo frankai.

Karalystė egzistavo audringu ir permainingu laikotarpiu – Didžiojo tautų kraustymosi metu, kai byrant Vakarų Romos imperijos liekanoms, valdžią įgijo vadinamosios barbarų gentys (hunai, gotai ir vandalai).

Kai kuriuose Tiuringijos kapuose buvo palaidoti tikrai turtingi žmonės – bent jau kiek galima spręsti iš artefaktų.

„Apibendrinant, moterims į kapus buvo įdėti juvelyriniai dirbiniai (sagės, plaukų segtukai, vėriniai iš stiklo karoliukų), vyrams – ginklai (kalavijai, ietys, skydai)“, – portalui „Live Science“ sako Valstybinio Priešistorės muziejaus archeologas Arnoldas Muhlas, besispecializuojantis tautų kraustymosi ir ankstyvųjų viduramžių laikotarpiuose.

Archeologai kapines atrado 2020 m. vasarą, atliekant kasinėjimus prieš prieš paukščių fermos statybas, numatytas šioje vietoje.

 

Šis atradimas iš pradžių buvo paskelbtas naujienose kaip itin sensacingas radinys – „The Times“ pranešė, kad „senovės germanų valdovas buvo palaidotas su šešių moterų haremu“, o „Daily Mail“ pavadino jį „istoriniu haremu“, pažymėdami, kad šešios moterys „galimai buvo nužudytos ar mirus valdovui pasiaukojusios pačios“.

Tačiau taip nėra, sako A.Muhlas.

„Darome prielaidą, kad tuose straipsniuose iš ankstyvojo kasinėjimų etapo buvo pernelyg skubama daryti išvadas“, – sako jis. Be to, nepaisant pranešimų apie „germanų valdovą“, manoma, kad čia tokio palaidoto nebuvo.

„Tačiau tikrai teisinga sakyti, kad turtingiausias iš šių palaidojimų tikrai priklauso turtingai ir aristokratiškai dvarininkų šeimai“, – teigia archeologas.

Norint geriau suprasti šiuos kasinėjimus, reikėtų geriau įsivaizduoti vietą. Pačios kapinės, kurios datuojamos 470–540 m., yra „linijinės kapinės, kuriose kapai yra vienas šalia kito“, – sako A.Muhlas.

Šioje radimvietėje taip pat aptikta duobė su 11 gyvūnų palaidojimais (keturių galvijų, penkių arklių ir dviejų šunų), o taip pat bronziniai fragmentai, kurie gali būti katilo liekanos – „tačiau tik būsimi kasinėjimai gali patvirtinti ar paneigti šią prielaidą“, pastebi mokslininkas.

 

Kai kurie naujienų šaltiniai skelbė, kad tame galimame katile galbūt buvo „valdovo“ pelenai. „Tačiau kremavimas tuo laikotarpiu dar nebuvo labai įprastas, – sako A.Muhlas. – Todėl nesitikime, kad tolesniuose kasinėjimuose aptiksime kokius nors paslėptus kremuotus palaikus“.

Be to, dar kasinėjimų pradžioje mokslininkai pastebėjo, kad vienoje iš kapų eilių šeši palaidojimai išsidėsto kreive apie gyvūnų kapą taip, tarsi tarsi šioje eilėje būtų vengiama jau esančios struktūros – pavyzdžiui, svarbaus asmens pilkapio. Tačiau vėlesni kasinėjimai nesurado jokio tokio dalyko.

„Tikriausiai ši šešių kapų eilė sudaryta iš našlių ar sugulovių palaidojimų, kas ir tapo žiniasklaidos spekuliacijų priežastimi“, – sakė Muhlas.

Be to, ši spekuliacija turi dar vieną problemą, pažymi archeologas: šių šešių asmenų lytis dar nėra nustatyta. Taigi, „haremo“ idėja iš tiesų nepagrįsta jokiais įrodymais.

„Tačiau net ir be „paaukoto haremo“, Briukeno-Hakpfiufelio kapinės yra puikus atradimas, – džiaugiasi A.Muhlas. – Per paskutinius 40 metų nebuvo surastos nė vienos išlikusios ir nepaliestos Tiuringijos karalystės kapinės, tad šis radinys suteikia išskirtinę galimybę viską tiksliai ištirti naudojantis moderniausiais šiuolaikinio mokslo metodais“.

 

Pavyzdžiui, mokslininkai planuoja ištirti šių žmonių DNR ir stroncio izotopus (skirtingas stroncio variacijas) jų dantyse – tai technika, pagal kurią galima nustatyti, kur žmonės gimė ir augo.

Šie tyrimai gali atskleisti, iš kur kilo kapinėse palaidotos moterys, ypač palaidotos su juvelyriniais dirbiniais, kurie gali būti kildinami iš kitų germanų kultūrų, tokių kaip lombardai (dar vadinami langobardais) ir alemanai. Tais laikais dinastiniai ryšiai tarp skirtingų genčių ir teritorijų buvo įprastas reikalas, teigia archeologas.

Kituose palaidojimuose taip pat rasta artefaktų iš kitų Europos vietų. Pavyzdžiui, archeologai rado aukštos kokybės stiklo indus, kurie buvo atvežti iš Frankų Reino krašto (dabartinės Vakarų Vokietijos).

Šie indai „pilnai išlikę ir atrodo kaip nauji, – sako A.Muhlas. – Tiesą sakant, šie stikliniai indai buvo prestižiniai daiktai ir atrandami tik turtingo elito kapuose“.

Archeologai tikisi daugiau sužinoti apie šį Tiuringijos kompleksą – kai laboratorijoje ištirs gyvūnų palaidojimus ir kitus surastus artefaktus.

Parengta pagal „Live Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(13)
(0)
(13)

Komentarai ()