Vieną kartą susirgę piktnaudžiavote šiais vaistais – antrą kartą susirgusiems nebepadės niekas (3)

2020-12-01

Jei atvirai savęs paklaustumėte, kiek kartų savo gyvenime esate išgėręs antibiotikų be gydytojo paskyrimo, koks būtų atsakymas? Atrodo, kad kelios tabletės šių vaistų nieko blogo nepadarys, o savijautą tik pagerins. Visgi toks mąstymas yra itin klaidingas ir žalingas. Pasirodo, dėl tokio elgesio visai lengvai jūsų kūne gali išsivystyti antibiotikams atsparios bakterijos ir kitą kartą susirgus šie vaistai jau nebepadės.

Vilniaus universiteto Chemijos instituto Organinės chemijos profesorius daktaras Viktoras Masevičius „Delfi“ laidoje „Sveikatos receptas“ pasakojo, kodėl svarbu grąžinti pasibaigusio galiojimo vaistus į vaistines, kurios pasirūpins jų sunaikinimu, o ne išmesti į šiukšlynus.

„Lietuvoje grąžinamų į vaistines nebetinkamų naudoti vaistų kasmet galėtų būti apie 20 tonų. Kiek išmetama – sunku pasakyti, nes didelę dalį žmonės laiko namuose net ne keletą metų. Tai didelė problema, – sakė profesorius.

– Jei į tai pažiūrėsime per aplinkosaugos prizmę, šis aspektas net nebus pagrindinis. Be abejo, kai atsikratome vaistinių medžiagų ir antibiotikų, jie, patekę į sąvartynus, gali sąlygoti antibiotikams atsparių bakterijų kolonijų išsivystymą. Tokiomis bakterijomis užsikrėtę asmenys nebebus išgydomi tais antibiotikais, kurioms jau yra įgavusios atsparumą.“

Dėl vos dviejų tablečių gali atsirasti atsparumas

Pasak pašnekovo, žmonių moksliniai pajėgumai yra kur kas menkesni nei bakterijų pajėgumai antibiotikams išvystyti atsparumą. Mat ši blogybė vystosi gana greitai ir tai atsitinka ne tik dėl neatsakingo išmetimo, bet ir dėl neatsakingo medikamentų vartojimo.

 

„Tarkime, žmogui liko antibiotikų nuo praeito gydymo, po kiek laiko jis vėl susirgo, čiupo antibiotikus, suvartojo likusias dvi tabletes ir rezultatas yra gana liūdnas. Tų bakterijų dvejomis tabletėmis neišnaikino, o tos, kurios išgyveno, įgijo atsparumą. Ir praktiškai jau reikia naujos klasės antibiotikų, jei pacientas vėl suserga, – nemalonią tiesą pasakojo prof. V. Masevičius.

– Gydytojai šiais laikais yra gana sąmoningi dėl antibiotikų. Imamas kraujo tyrimas, iš jo nustatoma, ar infekcija virusinės ar bakterinės kilmės, ir tik tada skiriami antibiotikai. Visgi yra kita bėda, tie patys veterinariniai antibiotikai. Jų reguliavimas nėra toks griežtas, koks turėtų būti.“

Nauja sparčiai plintanti bėda – ligos, kurios tampa atsparios antibiotikams. Viena iš tokių problemų yra ir itin skaudi Lietuvai – tuberkuliozė. Pasak profesoriaus, jau dabar yra nemažai tuberkuliozės atvejų, kurie gydomi tik eksperimentiniais vaistais.

 

O pacientui tokiu atveju reikalinga griežta izoliacija, kad nebūtų platinamos atsparios vaistams bakterijos.

„Iš esmės, žmogus, turėjęs pagyti, tiesiog laukia savo mirties“, – pridūrė pašnekovas.

Grįšime į XIX amžių

Prof. V. Masevičius net neabejoja, kad ir Lietuvoje tokia infekcija, kurios nebus galima išgydyti dabar turimais antibiotikais, galima užsikrėsti.

„Yra atlikti tyrimai, kad atsparios tuberkuliozės problema smarkiai plinta, tas pats vyksta ir Lietuvoje. Amerikoje ši problema labiau ištyrinėta ir dėl to ten ji atrodo baisiau. Pas mus tiesiog nėra tiek tyrimų“, – kalbėjo profesorius.

Tokiems pacientams naudojami tik eksperimentiniai vaistai. Tai reiškia, kad ką tik išrasti ir nepatvirtinti antibiotikai.

Negana to, antibiotikai stipriai išnaikina žarnyno mikroflorą. Pats paprasčiausias pažeidimas, kuris įvyksta dėl neteisingo antibiotikų vartojimo, yra vidurių užkietėjimas.

„Kur kas blogesnis variantas, jei susirgote ir neužteko tos dozės antibiotikų pilnai išnaikinti bakterijų koloniją. Žmogus pasijaučia geriau vien sumažėjus bakterijų kiekiui, nors jos dar nėra išnaikintos, bet nustoja vartoti antibiotikus ir tai yra labai didelė bėda“, – sakė prof. V. Masevičius.

 

Kas nutiks, jei vis daugiau žmonių taps atsparūs antibiotikams? Pašnekovo teigimu, tokiu atveju negalėsime jų pasitelkti kaip įrankio.

„Geriausias pavyzdys yra dabartinis koronavirusas. Kol kas neturime veikiančios priemonės prieš jį ir galime pamatyti, kokioje duobėje esame“, – kalbėjo pašnekovas.

Koks scenarijus laukia pasaulio, jei ir toliau neatsakingai vartosime šiuos medikamentus? Profesorius griežtas: grįšime į XIX amžių.

„Reikia atsisukti laiką į XIX amžių ir pasižiūrėti. Elementarus įsipjovimas į delną, susižeidimas, nusibrozdinimas gali baigtis sepsiu ir mirtimi“, – sakė pašnekovas.

Norint to išvengti antibiotikus reikia vartoti tik taip, kaip paskyrė gydytojas, o nesuvartotus medikamentus nunešti į vaistines.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Kristina Ciparytė

(6)
(2)
(4)

Komentarai (3)